Švietimo duomenų stebėsena

Nuo 2022 m. gruodžio mėn. „Edu Vilnius“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe pradėjo įgyvendinti Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigų mokinių, personalo ir mokinių tėvų patirčių ir savijautos stebėseną.

Tikslas

Kuriamos stebėsenos sistemos paskirtis – padėti mokykloms ir savivaldybei fiksuoti mokymosi aplinkos, mokinio gerovės, mikroklimato mokyklose rodiklių svyravimus, vykdyti diagnostiką, atpažinti problemines sritis ir, esant reikalui, jose atlikti intervencijas, pagrįstas duomenimis.

Svarbiausi šios inovacijos naudos gavėjai – mokyklų vadovai ir mokyklų bendruomenės.

Eiga ir metodika

Į stebėsenos sistemą šiuo metui įsitraukė 79 Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigos. Tikimės, kad per 2023 m. prisijungs visos miesto bendrojo ugdymo įstaigos.

Stebėsenos duomenų rinkimo, analizės sistema ir infrastruktūra tvarkomi centralizuotai, administruojami „Edu Vilnius“ ir paslaugos teikėjo UAB „Synopticom“. Sprendime pritaikyta verslo vadyboje išplėtota ir sėkmingai naudojama metodika, leidžianti mokykloms mažesnėmis darbo sąnaudomis, apklausų pavidalu periodiškai rinkti savo bendruomenės patirtis ir savijautą charakterizuojančius duomenis, juos analizuoti, pasitelkus vaizdžias ir visiems suprantamas rezultatų išraiškas, operatyviai reaguoti priimant kokybiškus sprendimus.

2023 m. personalo ir mokinių tėvų patirčių bei savijautos stebėsenos sistemą išbandys ir 10 ikimokyklinių įstaigų (kuriant sistemos prototipą buvo įsitraukę 3 Vilniaus lopšeliai-darželiai).

Pasiekimai 2023 m.

2022 m. pabaigoje Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigas pakvietėme dalyvauti  mokinių, personalo ir mokinių tėvų patirčių ir savijautos stebėsenos duomenų rinkime ir pradėti Vilniaus švietimo stebėseną. Šį iššūkį priėmė 79 mokyklos, apklausose dalyvavo 3 987 mokyklų darbuotojai, 15 365 mokiniai, 19 111 tėvų.

Bendras pasitenkinimas:
Mokinių – 7,4
Pedagogų – 8,5
Tėvų – 8,0

Švietimo stebėsenos sistemos bandymuose dalyvavo ir 13 ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Jurgita Rimkuvienė
Jurgita.Rimkuviene@vilnius.lt

„Edu Vilnius“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe kasmet rengia Vilniaus miesto švietimo pažangos ataskaitą, kuri padeda įsivertinti miesto švietimo būklę ir priimti reikalingus sprendimus ateičiai.

Pagrindinės ataskaitos įžvalgos:

1. Vilniaus miesto mokinių akademiniai pasiekimai 2021–2022 m. m. buvo aukštesni už šalies vidurkį, tačiau stebimi dideli pasiekimų skirtumai tarp skirtingų miesto mokyklų ir pasiekimų smuktelėjimas nuo praėjusių mokslo metų.
2. Didėjant mokinių skaičiui Vilniuje, vidutiniai klasės komplekto dydžiai artėja prie normos ribų, mieste stebimas nevalstybinių ugdymo įstaigų skaičiaus augimas. Įtraukumas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas mieste yra išaugęs. Ugdymo vietų plėtra dėl teigiamų demografinių tendencijų bei geopolitinių procesų išlieka aktuali tiek ikimokyklinio, tiek bendrojo ugdymo programose.
3. Nors fiksuojamas nuosaikus pedagoginės bendruomenės augimas, tačiau dėl nuolat augančio mokinių skaičiaus pedagogų trūksta, mokytojų bendruomenė santykinai
   sensta.
4. Mokinių emocinė savijauta ir gyvenimo kokybė Vilniuje yra patenkinama.
5. Įtraukaus ugdymo įgyvendinimui Vilniuje kliūčių kelia fizinis mokyklų pritaikymas ir žmogiškųjų resursų trūkumas.
6. Mokinių įtraukties į neformaliojo švietimo veiklas apimtys yra nepakankamos.

2022 m. Vilniaus miesto švietimo pažangos ataskaita

Šioje ataskaitoje pateikiami analizės apie Vilniaus bendrojo, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojus, dirbančius savivaldybės švietimo įstaigose, rezultatai. 
Analizės tikslas – žvalgomuoju būdu įvertinti šiuo metu Vilniaus savivaldybės pavaldumo įstaigose dirbančių mokytojų amžių, stažą, užimamus etatus, krūvį, mokytojų įsidarbinimo ir išėjimo iš darbo tendencijas.

Pagrindinės tyrimo įžvalgos:

1. Lyginant su Lietuvos situacija, Vilniaus miesto mokytojų situacija pozityvesnė: amžiaus vidurkis mažesnis beveik 3 metais, beveik dvigubai didesnis jaunesnių nei 35 metų mokytojų procentas. Tačiau jau devynerius metus iš eilės tolygiai daugėja vyresnių mokytojų (palyginti su jaunesniais nei 50 metų), o tai signalizuoja apie rimtas sistemines problemas.
2. Vyriausi bendrojo ugdymo mokytojai fiksuojami antrųjų užsienio kalbų (vokiečių, rusų), STEM dalykų (išskyrus informacinių technologijų) mokytojų grupėse. Mokyklose, kuriose ugdymas vyksta rusų kalba arba kitomis kalbomis, arba daugiau nei viena mokomąja kalba, mokytojai yra vyresni nei kitose mokyklose. 
3. Vyresnio amžiaus mokytojų išėjimo iš mokyklos ir jaunesnio amžiaus mokytojų atėjimo į mokyklą balansas nėra pakankamas siekiant atnaujinti mokytojų rezervą. 
4. Sulaukęs pensinio amžiaus mokytojas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje dar dirba vidutiniškai nuo 3 iki 3,5 metų, po to – išeina į pensiją. Per artimiausius 8 metus Vilniuje vien tik dėl esamų mokytojų senėjimo išeinantiesiems į pensiją pakeisti kas metai reikėtų ne mažiau kaip 130–150 naujų mokytojų.
5. Nors paskutinius porą metų stebimas nežymus naujai įsidarbinančių mokytojų skaičiaus augimas ir šiek tiek sumažėjęs išėjusių iš darbo mokytojų skaičius (tarp jų ir dėl išėjimo į pensiją), subalansuotai Vilniaus savivaldybės bendrojo ugdymo sistemos veiklai vykdyti per metus reikėtų bent 250–350 naujų mokytojų.
6. Mokytojų trūkumą Vilniaus savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos sprendžia keisdamos dirbančių mokytojų etato dalį. 2023 metais (lyginant su 2021 metais) dėl mokytojų pasikeitusios (padidėjusios ar sumažėjusios) užimamos etato dalies buvo užpildyti apie 152 etatai nepritraukiant naujų mokytojų. Daugiausiai papildomų etatų buvo užpildyta neformalaus ugdymo, pradinio ugdymo programos dalykų, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos (anglų) dalykų grupėse.
7. Per pastaruosius kalendorinius metus ypač reikšmingai sumažėjo į Vilniaus miesto savivaldybės mokyklas naujai ateinančių mokytojų (jaunų ir iš kitų sričių). Matyt, tai ir lėmė stiprėjančią 
ekspertų ir viešąją nuomonę, kad Vilniuje labai trūksta mokytojų.
8. Priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų atsinaujinimo prielaidos yra palankesnės: šiame segmente amžiaus vidurkis mažesnis nei bendrojo ugdymo mokytojų, pasiskirstymas amžiaus grupėse yra tolygesnis.
9. Vyriausi priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojai yra mokyklose, kuriose ugdymas vyksta rusų kalba.
10. Sulaukę pensinio amžiaus Vilniaus miesto savivaldybės priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojai dar dirba vidutiniškai nuo 2 iki 2,5 metų, po to – išeina į pensiją. Norint užtikrinti į pensiją išeinančių specialistų pakaitą, į mokyklas kiekvienais metais turėtų ateiti dirbti ne mažiau kaip 55 nauji ikimokyklinio ugdymo ir ne mažiau kaip 14 priešmokyklinio ugdymo specialistų.

Tyrimo ataskaita

Globalios skurdo, alkio, socialinės nelygybės, aplinkos degradacijos, ekonominės problemos kviečia siekti darnaus vystymosi (angl. sustainable development) – tokios plėtros, kuri leistų tenkinti žmonių poreikius šiandien nesumažinant ateities kartų galimybių tenkinti savuosius. Lietuva, kartu su kitomis 192 valstybėmis iki 2030 m. yra įsipareigojusi siekti darnaus vystymosi tikslų.

Darniam vystymuisi užtikrinti būtinas švietimas, suteikiantis žmonėms žinias, gebėjimus ir ugdantis vertybes, kurios įgalina suprasti aplinkos, socialinius ir ekonominius iššūkius ir imtis veiksmų kuriant sveikesnę, teisingesnę ir aplinką labiau tausojančią visuomenę. Švietimo įstaigos, kaip institucijos auginančios ateities piliečius, yra ideali vieta ugdyti šias žinias, įpročius ir darnų elgesį.

Mokyklos yra skatinamos taikyti visuminį požiūrį į darnumą (angl. a whole-school approach to sustainability), taip struktūriškai ir nuosekliai integruojant darnumo klausimus į visas sritis: mokyklos viziją, ugdymo turinį, mokymo(si) metodus, bendruomenės ryšius, profesinį tobulėjimą ir institucines praktikas. Pasak UNESCO, toks požiūris įgalina mokinius gyventi tuo, ką mokosi ir mokytis to, kuo gyvena.

2023 m. pavasarį prie „Edu Vilnius“ komandos pusmečiui prisijungė unikalios programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Julija Skerniškytė, apsiėmusi nagrinėti svarbią tvarumo temą – geriau suprasti, kokiais būdais mokyklos stengiasi būti tvariomis ir savo pavyzdžiu formuoti ateities kartų įpročius ir požiūrį.

Pilotiniame tyrime dalyvavo 128 iš 242 Vilniaus miesto ugdymo įstaigų.
Atlikus tyrimą nustatyta, jog maždaug 33 % jų turi nusistačiusios konkrečius darnumo tikslus, kurie įtraukti į jų veiklos  planus. Pavyzdžiui: suburti lauko pedagogikos metodinę grupę, kompostuoti maisto atliekas, aktyvinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, užtikrinti sklandžią komunikaciją su bendruomene, atnaujinti šildymo sistemą, ruošti patiekalus iš darželyje užauginto derliaus.

45% tyrime dalyvavusių ugdymo įstaigų sąmoningai mažina bendrų atliekų šiukšliadėžių mokyklos erdvėse skaičių. 43 % – kompostuoja atliekas.

Darnumo Vilniaus švietimo įstaigose tyrimas

EDU Vilnius kartu su Vilniaus miesto savivaldybe kasmet rengia Vilniaus miesto švietimo pažangos ataskaitą, kuri padeda įsivertinti miesto švietimo būklę ir priimti reikalingus sprendimus ateičiai.

Pagrindinės ataskaitos įžvalgos:
1. Vilniaus miesto mokinių akademiniai pasiekimai auga ir yra aukštesni už šalies vidurkį, tačiau stebimi dideli pasiekimų skirtumai tarp skirtingų miesto mokyklų.
2. Dėl didėjančio vaikų skaičiaus Savivaldybė stokoja ugdymui tinkamos infrastruktūros, pusšimčio mokyklų klasės perpildytos.
3. Fiksuojamas nuosaikus pedagoginės bendruomenės augimas ir kaita, tačiau pedagogų trūksta.
4. Nuosekliai plečiamos galimybės mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių, ugdytis bendros paskirties klasėse.
5. Nepakankamos mokinių įtraukties į neformaliojo švietimo veiklas apimtys.

2021 m. Vilniaus miesto švietimo pažangos ataskaita