Lektorė pasidalino, ką svarbu žinoti fizinio ugdymo mokytojams dirbant su autizmo spektro ir aspergerio sindromą turinčiais vaikais – dauguma jų jautrūs prisilietimui, garsams, yra nerangūs sportuodami, neretai nerodo jausmų, jiems trūksta empatijos, sunkiai atpažįsta teigiamas emocijas. Mokymosi procese svarbus aiškios ir pastovios dienotvarkės laikymasis.
Elgdamiesi netinkamai, dažniausiai autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai nori kažką pasakyti – svarbu mokėti tai atpažinti. Jeigu vaikas neklauso, neatlieka nurodytos užduoties, greičiausiai mėgina parodyti dėmesio trūkumą – jį užvaldžiusi nežinomybė, nesėkmės baimė. Dėl per didelio streso, netikėtai vaikas gali pradėti daryti tai, kas jį ramina (niuniuoti, atsitraukti ir t.t.). Šie vaikai turi baimę pasakyti, kai jiems kas nors nesiseka, jaučiamas per didelis krūvis ar įtampa. Situacija bandoma suvaldyti tokiais veiksmais, kurie jiems tuo metu atrodo tinkamiausi. Aspergerio sindromą turintys vaikai mažiau įsilieja į komandinius žaidimus – jie gali nespėti sekti greitų judesių, koordinacijos. Vaikams svarbios aiškios ir trumpos instrukcijos, nurodymai, ką turi padaryti užduoties metu (nei aiškinimas, ko neturėtų), bendraujant svarbu sulaukti atsakymo, o jei reikalinga, pasitelkiamos vizualios priemonės užduoties paaiškinimui. Aspergerio sindromą turintys vaikai nemoka pralaimėti, todėl svarbūs mokytojo motyvaciniai, paskatinantys žodžiai, pagyrimas net ir už menkiausius pasiekimus.
Seminaro metu mokytojai aiškinosi, kaip autizmo spektro sutrikimus turinčių vaikų motorinė veikla atsilieka nuo bendraamžių, kaip atrodo smegenų aktyvacijos skirtumai, dėl kurių atsiranda anksčiau minėti sutrikimai.
Lektorė akcentavo, jog iki šiol nėra sukurtos priemonės, kurios padėtų nuosekliai didinti vaikų fizines galimybes. Nėra nustatyta ir tai, kaip vertinti autizmo spektro sutrikimus turinčių vaikų fizinius gebėjimus bendrojo ugdymo mokyklų fizinio ugdymo pamokose. Dirbant su sutrikimą turinčiais vaikais, rekomenduojami ėjimo, šokimo, žemo intensyvumo pratimai, tačiau visuomet svarbus ramus ir lėtas pratimų atlikimas. Ankstyvajame amžiuje rekomenduojami pratimai su kamuoliais, ėjimas linijomis, daikto įmetimas į dėžutę. Komandiniai žaidimai šiems vaikams sukelia sensorinę stimuliaciją, todėl iš pradžių reikalinga suteikti pagalbą formuojant vaiko judesio įgūdį, o tik išmokus leisti mokiniui prisijungti į komandinį darbą. Per daug sudėtingos užduotys gali sukelti agresiją, mažina motyvaciją.
Seminaro pabaigoje mokytojai kartu su lektore laiką skyrė klausimų aptarimui, diskusijai.
Projektas „Fizinio ugdymo pamokų kokybės tobulinimas mokykloje“ įgyvendinamas siekiant, kad Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose organizuojamas fizinis ugdymas būtų suteikiantis mokymosi patirtį, kuri įgalintų mokinius būti fiziškai aktyviais visą gyvenimą. Projektas vyksta 2021–2022 m.m.