„Žmogus nesimoko tol, kol neturi klausimo, nes mokymesi klausymasis yra esminis gebėjimas“ – taip sako nuolat su Vilniaus ugdymo įstaigų vadovais dirbantis lektorius dr. Aurimas Juozaitis.
Vilniaus švietimo pažangos centras, drauge su patikimu partneriu – Mokyklų tobulinimo centru, jau penktus metus įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamus projektus „Vilniaus mokyklų pradedančiųjų vadovų ir jų mentorių tinklo kūrimas“ bei „Vilniaus ikimokyklinių įstaigų pradedančiųjų vadovų ir jų mentorių tinklo kūrimas“. Jie skirti bendrojo ugdymo mokyklų vadovų ir ikimokyklinių įstaigų vadovų profesiniam tobulėjimui, jų mentorystei bei bendradarbiavimo tinklų kūrimui. Projektai padeda pradedantiesiems švietimo įstaigų vadovams sėkmingai pradėti dirbti, įgyjant efektyvaus vadovavimo kompetencijų ir dalyvaujant mentorystės tinkle.
Spalio mėnesio susitikimas vyko su pradedančiaisiais mokyklų ir darželių vadovais bei jų mentoriais. Ieškota atsakymų į įvairius vadybos klausimus: kaip keičiasi švietimo įstaigų vadovų kompetencijų ir profesinio augimo modelis? Dr. Eglė Prancūnienė pristatė Vadovų kompetencijų sąrašo atnaujinimo poreikį ir pagrindinius akcentus. Pagal tarptautines tendencijas – ryški mokyklų vadovų vaidmens orientacija nuo administravimo link vadovavimo ir lyderystės, o ypač lyderystės mokymuisi. Vilniuje, kaip ir visoje šalyje, trūksta norinčių vadovauti švietimo įstaigoms, nėra visuminės vadovų ugdymo ir palaikymo sistemos, reikia pozityvios komunikacijos apie visus vadovo darbo aspektus. Kalbėta apie skaitmeninės platformos vadovams būtinybę. Pabrėžtas švietimo įstaigos vadovo kaip mokymosi lyderio vaidmuo. Aptartas Švietimo įstaigų vadovų kompetencijų sąrašas, daug dėmesio skirta holistiniam požiūriui į vadovų kompetencijas. Holistinė kompetencija – tai gebėjimas įvertinti naują situaciją, pasirinkti joje tinkamus veiklos metodus, nuolat integruoti dalykines ir profesines žinias. Tai profesinio kompetentingumo (angl. competence) ir organizacijos brandos (angl. organizational capacity) pagrindas.