Drasiai LT 2-7a4a23f894263d4f34d504ffb777b76b.png

Drąsiai lietuviškai

Drąsiai lietuviškai – tai 10 veiksmų planas, skirtas Vilniaus gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių. Juo siekiama stiprinti kitakalbių lietuvių kalbos žinias. Planas apima lietuvių kalbos mokymo(si) priemones tautinių mažumų mokyklose, atvykusių užsieniečių kalbinę integraciją, metodikos kūrimą mokytojams ir neformalųjį švietimą.

Faktai

Daugiau nei 17 proc. visų Vilniaus moksleivių mokosi tautinių mažumų mokyklose, kurių Vilniuje – 33.

Iki šiol tautinių mažumų mokyklų pradinukai per metus gaudavo 70 lietuvių kalbos pamokų mažiau nei lietuviškose mokyklose. Taip per ketverius metus susidarydavo 315 valandų arba daugiau nei vienerių metų lietuvių kalbos pamokų skirtumas. 

Lietuvių kalbos ir literatūros VBE rezultatai tautinių mažumų mokyklose kasmet žemesni nei lietuvių mokomosios kalbos mokyklose. Panaši tendencija pastebima lyginant ir kitų dalykų VBE rezultatus Vilniuje. 

2020–2026 m. laikotarpiu užsieniečių vaikų skaičius savivaldybės mokyklose išaugo 4 kartus – nuo 865 iki 3485. 77 proc. atvykusių užsieniečių vaikų Vilniuje mokosi tautinių mažumų mokyklose, daugiausiai – rusų dėstomąja kalba.

Drąsiai lietuviškai plano veiksmai

1) Tautinių mažumų mokyklose didinamas lietuvių kalbos pamokų skaičius.

Nuo 2025–2026 m. mokslo metų pradžios sostinės tautinių mažumų mokyklose padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius pradinukams iki ne mažiau nei 6 valandų per savaitę. Toks tikslas suformuotas šių mokyklų vadovų metinėse užduotyse.

2) Tautinių mažumų darželiuose vykdomas dvikalbis ugdymas.

10 sostinės tautinių mažumų darželių diegiamas dvikalbio ugdymo metodas, pagal kurį grupėje dalį dienos ugdymas vyksta gimtąja kalba, kitą dalį – lietuvių kalba. Dvikalbio ugdymo programa kuriama kartu su mokslų daktare Aldona Mazolevskiene. Jos metu organizuojami mokymai ir bendri susitikimai dalijantis gerąja praktika, įstaigos aprūpinamos priemonėmis, padedančiomis įgyvendinti dvikalbį ugdymą. 

3) Atvykusių pradinukų ugdymas vyks tik lietuviškai.

Nuo 2026 m. rudens iš ne ES šalių atvykusių užsieniečių vaikai 1–4 klasėse bus nukreipiami mokytis tik į mokyklas, kuriose ugdoma lietuvių kalba. Tyrimai ir praktika rodo, kad būtent pradinėse klasėse kalba išmokstama greičiausiai. Tam pritaria ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ugdymo planuose įtvirtinta, kad 1–4 klasių užsieniečiai moksleiviai turi būti mokomi lietuvių kalbos pagal panardinimo metodiką ir pastoliavimo praktiką. Trumpai tariant, vaikas nuolat būna lietuviškoje kalbinėje aplinkoje ir natūraliai pradeda išmokti kalbą, pagal poreikį taikant jam skirtą individualią pagalbą. Valstybės kontrolės teigimu, vyresniems vaikams panardinimo metodas gali nebūti toks veiksmingas ir sukelti daugiau sunkumų integruojantis.

4) Kuriama kvalifikacijos programa, skirta išskirtinai Vilniaus mokytojams, mokantiems kitakalbius moksleivius.

Organizuojami seminarai mokytojams apie panardinimo metodikos taikymą mokant lietuvių kalbos iš užsienio atvykusius vaikus ir apie sėkmingos integracijos organizavimą. Pagal poreikį 2026–2027 mokslo metais bus lietuvių kalba mokančioms mokykloms bus teikiamos konsultacijos dėl sėkmingos kalbinės ir kultūrinės iš užsienio atvykusių mokinių integracijos. 

5) Suaugusiųjų mokyklose vykdomi lietuvių kalbos kursai užsieniečiams.

Dvejose Vilniaus suaugusiųjų mokyklose vyksta lietuvių kalbos kursai užsieniečiams. Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijoje lietuvių kalbos kursai ukrainiečiams vyksta nuo 2022 m. kovo mėn. Juose iš viso mokėsi daugiau nei 100 ukrainiečių.

Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiujų mokymo centre lietuvių kalbos šiemet mokosi 110 užsieniečių. 2024–2025 mokslo metais mokėsi beveik 200 užsieniečių. Daugumą dalyvaujančiųjų sudaro ukrainiečiai ir baltarusiai. 

6) Vykdomi lietuvių kalbos mokymai kitakalbiams mokytojams. 

Trečius metus organizuojami lietuvių kalbos kursai mokytojams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių. 2024–2025 mokslo metais šiuos mokymus sėkmingai baigė 90 mokytojų, o 2025–2026 mokslo metais mokytis pradėjo dar 100 mokytojų iš ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų.

7) Atvykę vaikai lietuvių kalbą mokosi ir šeštadieniais.

Antrus metus „Hobiverse“ organizuoja lietuvių kalbos mokyklėlę, skirtą iš užsienio grįžusių ar atvykusių mokinių lietuvių kalbos mokymui. Užsiėmimai vyksta nedidelėse, iki 8 vaikų grupėse ir apima nuoseklią gebėjimų ugdymo programą, o ne pavienius užsiėmimus. Išbandydama priemonę savivaldybė finansavo 4 grupių ugdymą, tačiau priemonei pasiteisinus šiais metais ji plečiama iki 10 grupių ir bus toliau auginama, jei poreikis augs.

8) Mentoriai iš kultūros srities penkiose tautinių mažumų mokyklose 2 metus dalyvaus perkuriant ugdymo strategiją projekte „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“.

2025–2027 mokslo metais 5 Vilniaus mokyklose įgyvendinama programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“. Jos metu ypatingas dėmesys skiriamas įtraukiajam daugiakultūriam ugdymui ir lietuvių kalbos ugdymo stiprinimui 1–6 klasėse. 

Į mokyklas atvyks mentoriai, kurie padės mokykloms parengti ir įgyvendinti mokyklos ugdymo organizavimo strategijas, apimančias tokias sritis kaip lietuvių kalbos mokymo(si) nuostatų stiprinimas, naujų metodų, ugdymo principų, aplinkų, priemonių ir mokymosi pagalbos būdų bei formų įvairovės taikymas, sąsajų tarp formaliojo ir neformaliojo ugdymo stiprinimas, tėvų įtraukties efektyvinimas.

Atvykę išoriniai kūrėjai dirbs ne tik su moksleiviais, bet ir su mokytojais, administracija bei tėvais. Programa įgyvendinama kartu su kūrėjų bendruomene „Kūrybinės jungtys“.  

Programoje dalyvauja: Vilniaus „Ateities“ mokykla, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazija, Vilniaus Levo Karsavino mokykla, Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija ir Vilniaus Simono Konarskio gimnazija.

9) Įtraukiant mokslininkus plėtojama metodika, kaip mokyti kitakalbius vaikus. Padedame lietuviakalbiams skirtus vadovėlius pritaikyti konkrečioms situacijoms.

Su pradinių klasių lietuvių kalbos mokytojais bei mokslininkais rengiama metodinė medžiaga, skirta padėti mokyti lietuvių kalbos pagal bendrąją ugdymo programą. Jas sudarys adaptuoti tekstai, užduotys įvairių kalbos mokėjimo lygių testavimui ir kt. Taip siekiama spręsti problemą, kai kitakalbiams moksleiviams tenka mokytis iš lietuviams pritaikytų lietuviškų vadovėlių. Rengiama kvalifikacijos tobulinimo programa „Lietuvių kalbos kaip svetimosios didaktika“ lietuvių kalbos mokytojams, kaip sėkmingai mokyti lietuvių kalbos kitakalbius mokinius. Kvalifikacijos tobulinimo programa rengiama ir kitų ugdomųjų dalykų mokytojams, mokantiems kitakalbius vaikus.

10) Lietuvių kalbos mokymo stiprinimas įtrauktas į visų Vilniaus tautinių mažumų mokyklų vadovų užduotis 2026-iems metams.

Patys vadovai gali sugalvoti skirtingas šio tikslo įgyvendinimo priemones. Pavyzdžiui, vienoje mokykloje organizuojami „lietuviški penktadieniai“, kai visos pamokos vyksta tik lietuvių kalba, kitoje būreliai vedami lietuvių kalba ar kitos veiklos.