Direktorius R. Komičius: „Visada stengiuosi įgalinti žmones ir laviruoti tarp kontrolės ir patikėjimo veikti“

Iškilminguose 2024-ųjų Vilniaus metų mokytojų apdovanojimuose ant scenos lipo ir ugdymo įstaigų vadovai. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriui Ryčiui Komičiui Metų vadovo apdovanojimas įteiktas už išskirtinę lyderystę bei entuziazmą, kurie yra puikus pavyzdys ir įkvėpimas švietimiečiams.

Ryti, papasakokite apie savo kelią mokyklos link. Ar visuomet dirbote švietime?

Noras dirbti švietime gimė dar mokyklos suole. Jau tada norėjau tapti mokytoju, o vėliau – dirbti su visa mokykla kaip sistema. Studijų metu rengiau baigiamąjį darbą, kuriame kūriau ir vertinau neformaliojo ugdymo programą, skirtą mokinių psichosocialinių įgūdžių ugdymui. Šis projektas tapo ne tik teoriniu, bet ir praktiniu tramplinu į mano profesinę veiklą mokykloje.

Karjerą pradėjau kaip neformaliojo švietimo vadovas, vėliau tapau karjeros specialistu, klasių vadovu, projektų vadovu – vykdavau su mokiniais į tarptautinius projektus ir mokymosi vizitus. Po to sekė pavaduotojo ugdymui pareigos, kuriose jau reikėjo sisteminio požiūrio ir strateginio planavimo. Galiausiai buvau paskirtas gimnazijos direktoriumi. Mano kelias švietime buvo augantis, įvairialypis ir, manau, kad labai sąmoningas.

Vilniaus metų vadovo 2024 apdovanojimui buvote nominuotas už gausybę įvairių veiklų ir asmeninių savybių. Kokia savo vadybos inovacija pats didžiuojatės labiausiai?

Viena ryškiausių vadybinių inovacijų, kuria didžiuojuosi – Tarptautinio bakalaureato diplomo programos diegimas Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Po ilgos pertraukos mieste, tapome antrąja Vilniaus miesto savivaldybės mokykla po Vilniaus licėjaus, kuri išdrįso žengti šį strateginį žingsnį. Tai ne tik programos įdiegimas, bet ir giluminis kultūrinis virsmas visoje mokykloje.

Be to, diegiame sisteminį ugdymo diferencijavimą pagrindiniuose mokomuosiuose dalykuose, tokiuose kaip matematika, lietuvių ir anglų kalbos. Sukūrėme specializuotus profilius, plėtojame tiriamųjų darbų kultūrą ir taikome ateities paieškų metodą strateginiam planavimui. Inovatyvios, bendruomenę vienijančios tradicijos ir renginiai taip pat prisideda prie mokyklos kultūros išskirtinumo. Juk ne kiekvienoje mokykloje organizuojamos socializacijos stovyklos, Tylos rytas ar Mokslo ir žinių dienai skirtoje šventėje pasirodo Donatas Montvydas. 

Kaip susidomėjote Tarptautinio bakalaureato diplomo programa ir kas paskatino diegti ją savo gimnazijoje?

Susidomėjimas Tarptautiniu bakalaureatu kilo iš noro kurti ugdymo sistemą, kuri iš tiesų atliepia šiuolaikinio mokinio poreikius. Mane patraukė tai, kad ši programa orientuota į kritinį mąstymą, tarpkultūriškumą, mokinio savarankiškumą ir gilų mokymosi supratimą. Ji moko ne tik „kas“, bet ir „kodėl“ – tai labai svarbu ugdant visapusišką asmenybę.

TB diplomo programa suteikia stabilumo ir aiškumo tiek mokytojams, tiek mokiniams. Tai globali, tarptautiniu mastu pripažinta sistema, kuri atveria duris į pasaulio universitetus. Mums, kaip mokyklai, ji suteikė galimybę kurti kokybiškesnį, gilesnį, prasmingesnį ugdymą. Tai buvo tiek strateginis, tiek vertybinis sprendimas, kuriuo labai džiaugiamės.

Kolegos jus taip pat giria už gebėjimą pritraukti į gimnaziją naujus mokinius ir darbuotojus. Pasidalinkite pačiomis įdomiausiomis ir labiausiai pasiteisinusiomis savo iniciatyvomis.

Mokinių ir mokytojų pritraukimas – tai ne vien reklama, bet ir reputacijos kūrimas. Mūsų gimnazija aktyviai komunikuoja socialiniuose tinkluose, kuriame vaizdo įrašus, pasitelkiame dirbtinio intelekto sprendimus, kviesdami prisijungti prie mūsų bendruomenės. Taip pat aktyviai dalyvauju švietimo renginiuose, kur ieškau ne tik idėjų, bet ir potencialių kolegų. Negalima atmesti ir to aspekto, kad žinia apie mokykla eina iš lūpų į lūpas.

Svarbiausias faktorius – mokyklos kultūra. Kuriame aplinką, kurioje mokiniai ir mokytojai jaučiasi vertinami, girdimi ir augantys. Inovacijos, kūrybiškumas, atvirumas bei tradicija – tai mūsų kultūros pagrindas, kuris natūraliai traukia žmones ir padeda formuoti gyvybingą bei įtraukią bendruomenę.

Pritraukus tiek mokinius, tiek kolegas, dar svarbu juos ir išlaikyti. Kaip jūs telkiate komandą ir stiprinate bendruomenę?

Bendruomenę stipriname per pasitikėjimą ir bendras patirtis. Organizuoju refleksijas, kuriose kalbamės ne tik apie darbus, bet ir apie jausmus, poreikius, prasmę. Reguliarūs neformalūs susitikimai, kelionės, tarptautinės išvykos su mokytojais ir mokiniais tampa ne tik profesinio augimo, bet ir santykių stiprinimo priemonėmis. Visada stengiuosi įgalinti žmones ir laviruoti tarp kontrolės ir patikėjimo veikti, tokiu būdu mokytojai ir specialistai tampa mokyklos bendrakūrėjais ir gali realizuoti savo profesinius ir net asmeninius poreikius, kas ypač mokytojams iš pašaukimo yra labai svarbu.

Didelį dėmesį skiriu lyderystės auginimui organizacijos viduje – mokytojai kviečiami imtis iniciatyvų, vesti mokymus kolegoms, būti mentoriais, imtis projektų, įgyvendinti savo idėjas. Stipri bendruomenė formuojasi tada, kai kiekvienas jaučia atsakomybę už visumą ir mato savo indėlį į mokyklos sėkmę.

Galbūt turite ir kokią nors išskirtinę savo mokyklos tradiciją?

Viena iš ryškiausių mūsų mokyklos tradicijų – „Tylos rytas“. Tai paskutinė diena prieš žiemos atostogas, kai pirmas tris pamokas visa mokykla tyli. Tokia praktika kviečia mus sustoti, atsigręžti į save, įsiklausyti į tylą kaip dvasinę vertybę. Tai ritualas, kuris įprasmina ne tik šventinį laukimą, bet ir vidinę ramybę, kurios taip reikia dabartinėje aplinkoje, kupinoje tiek įprasto, tiek skaitmeninio triukšmo. 

Šis tylos laikas tampa refleksijos erdve – tiek mokiniams, tiek mokytojams. Tokių ritualų mokyklose dažnai pasigendama, tačiau jie kuria gilų emocinį ryšį su mokykla, stiprina bendruomeniškumą ir vertybinius pagrindus.

Grįžkime prie jūsų profesinės karjeros. Esate ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Švietimo lyderystės magistrantūros programos direktorius. Kaip sekasi šias pareigas derinti su pareigomis mokykloje, galbūt jos viena kitą papildo?

Vadovavimas ISM Švietimo lyderystės programai yra didžiulė atsakomybė, tačiau ir prasmingas darbas. Tai galimybė ne tik ugdyti būsimus lyderius, bet ir pačiam nuolat augti, reflektuoti savo vadovavimo principus. Dirbu su studentais, kurie patys jau dirba mokyklose, tad šis ryšys labai abipusis ir gyvas.

Derinti šią veiklą su vadovavimu gimnazijai tikrai nelengva – daug darbo tenka atlikti vakarais ir savaitgaliais. Tačiau tai investicija į visos šalies švietimo sistemos ateitį. Tikiu, kad nuo stiprių vadovų priklauso mokyklų sėkmė, o nuo jų – ir viso švietimo kryptis.

Tai – ne vienintelė papildoma veikla, kurios esate apsiėmęs, tiesa?

Esu įsitraukęs į Vilniaus miesto savivaldybės vystymo kompanijos veiklas, ypač ten, kur kalbama apie švietimo infrastruktūros plėtrą. Dalyvauju diskusijose, darbo grupėse, kurios vertina naujų mokyklų statybos projektus. Džiaugiuosi, kad į mūsų nuomonę atsižvelgiama tam, kad būtų kuriamos šiuolaikiškos ir modernios ugdymosi erdvės. 

Be to, aktyviai dalinuosi patirtimi Lietuvoje ir užsienyje. Skaitau pranešimus konferencijose, vedu mokymus, kviečiu mokyklų bendruomenes vizitams pas mus. Mano tikslas – ne tik vadovauti savo mokyklai, bet ir prisidėti prie visos Lietuvos švietimo ekosistemos tobulėjimo. Labai tikiu, kad tik dalindamiesi galime kurti geresnį švietimą. Kol kas Lietuvoje dalinimosi kultūra nėra labai vyraujanti, tad renkuosi būti tuo, kuris inicijuoja pokytį ir čia. 

Norint būti tokiu sėkmingu ir aktyviu vadovu turbūt reikia paaukoti daug laisvalaikio. Ar turite kokį nors pomėgį, kuriam žūtbūt randate laiko?

Laisvalaikio kartais trūksta, tačiau visada stengiuosi skirti laiko tam, kas man svarbu. Kelionės – vienas mėgstamiausių užsiėmimų. Kiekvienąkart stengiuosi aplankyti mokyklas tose šalyse, kuriose viešiu. Tai padeda pamatyti švietimo įvairialypumą, pasisemti idėjų, suprasti, kokios bendros problemos jungia mus visame pasaulyje. O juk kaip įdomu pažinti tokių šalių, kaip Japonija, Nepalas ar Argentina, švietimo sistemas ir pasimokyti iš jų vertybinių dalykų ir pamatyti realiai, kokia yra tikrojo švietimo prigimtis.

Taip pat daug skaitau – tiek profesinę literatūrą, tiek grožinę, ypač mėgstu mokslinę fantastiką. Teatras ir koncertai – dar viena sritis, kuri mane įkvepia ir leidžia pažinti žmones bei idėjas iš kitos, emocinės pusės. Menas – puikus atsvaros taškas vadovavimui.

Sakėte, kad savo kelią atradote dar mokykloje. Ar jau tuomet pastebėjote turintis lyderio savybių?

Lyderystės užuomazgos pasireiškė dar mokykloje – buvau klasės seniūnas, organizuodavau renginius, leidome klasės žurnalą, kūrėme projektus. Man visuomet patiko veikti kartu, burti žmones ir imtis iniciatyvos. Vėliau šie įgūdžiai išsivystė studijų metais – dalyvavau studentų atstovybėje, AISEC organizacijoje, vėliau – tarptautiniuose projektuose.

Vadovavimas man – tai kelionė, kuri niekada nesibaigia. Tai nuolatinis mokymasis, bet kartu ir atmokimas, atsisakymas kontrolės, drąsa keistis. Ar esu geras vadovas – nežinau. Tiesiog kasdien darau tai, kas būtina, kad mūsų mokykla veiktų kaip gyva, kvėpuojanti ir auganti organizacija.

Dėkojame už prasmingą ir įkvepiantį pokalbį bei linkime toliau taip pat užtikrintai eiti šiuo keliu.