Įtraukiojo ugdymo stiprybės TŪM mokyklose

Praėjusią savaitę projekto „Tūkstantmečio mokyklos I“ (TŪM) įtraukaus ugdymo koordinatorė Vilniuje Gerta Videikaitė su projekto partneriais, Vilniaus pedagogine psichologine tarnyba, organizavo darbinį susitikimą projekte dalyvaujančių mokyklų vaiko gerovės komisijų atstovams.

„Edu Vilnius“ erdvėje susirinkusios komandos, prieš tai atlikusios namų darbus ir padariusios įtraukaus ugdymo analizę naudojant SSGG įrankius, kalbėjosi apie savo stiprybes. „TŪM projekte svarbu sukurti galimybes dar labiau sustiprinti, išplėtoti tai, kas jau dabar mokyklose veikia gerai“, – sako „Edu Vilnius“ direktorės pavaduotoja dr. Jurgita Rimkuvienė.

Mokyklų atstovai dalijosi įžvalgomis į ką atkreipti dėmesį rengiant pagalbos planą klasei, kaip veikia užsieniečių adaptacijos algoritmas, kokias naudas atneša mokytojų padėjėjų metodinė grupė, tolerantiška aplinka, veiklų tęstinumas. Atstovai sutiko, kad įtraukiajame ugdyme kultūros dimensija yra pati svarbiausia, taip pat kaip pagarba vienas kito darbui, kolegų, administracijos palaikymą.

                                                       

Susitikimo dalyviai pasidalino patirtimis išbandant specifinių mokymosi sutrikimų turinčių mokinių įtraukties ugdymo proceso modelį, pasiūlytą Lietuvos įtraukties centro. Kalbėjosi apie iššūkius bendradarbiaujant su tėvais ir apie augančio tėvų klubo iniciatyvą. Taip pat aptarta pagalbos planų, individualios pažangos stebėsenos dokumentų svarba, sisteminis specialistų, mokytojų, vaiko ir tėvų požiūris. Dalintasi ilgamete savarankiško mokinių mokymosi dienų praktika, kai į veiklas noriai įsitraukia visi vaikai.

Švietimo pagalbos specialistai teigė, kad jų stiprybė – veiksmų laisvė, pasitikėjimas, pasidalijimas darbais, žinojimas kaip veikia savipagalbos grupė pedagogams, padėjėjų supervizijos. Akcentuota, koks svarbus mokinių fizinis, socialinis emocinis saugumas mokykloje. Dalyviai džiaugėsi, kad į neformalų ugdymą ypatingų poreikius mokinius padeda įtraukti ir klasės draugai.

Renginį apibendrino Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės Aurelijos Zacharevičienės ir pavaduotojos Irinos Blažienės refleksijos. Specialistės sudėliojo tokius akcentus:

- svarbu pažinti mokinį, įvardyti ir pripažinti patiriamus sunkumus, susitelkti ne ties sutrikimu, o palankių sąlygų sukūrimu;
- svarbu į mokyklų tarybas įtraukti tėvus, kurie augina ypatingų poreikių vaikus;
- konfliktinėse situacijose labai svarbios tampa iš anksto suderintos atsakomybės, bendradarbiavimas, struktūra;
- svarbu parodyti pagarbą mokytojo darbui, kuris pačiu savimi, savo elgesiu, rodo pavyzdį vaikams; 
- vertingas yra pasitikėjimas ir bendradarbiavimas su švietimo pagalbos specialistais, pajautimas, kad esame vienoje komandoje.

Psichologės baigdamos linkėjo siekti ne tobulumo, o tobulėjimo. Dalyviai skirstėsi užtikrinti, kad yra ne vieni, radę daug panašumų mokyklų stiprybėse ir silpnybėse bei dar kartą išgirdę, kiek daug reiškia komandinis darbas, rūpestis ir siekis, kad įtraukusis ugdymas taptų mokyklos kultūra.