Įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Kai mokytojai žaidžia: kaip kurti draugystės pasaulį?“

Balandžio 12–13 dienomis vyko III–oji mokslinė-praktinė konferencija „Kai mokytojai žaidžia: kaip kurti draugystės pasaulį?“ nuotoliniu būdu. Renginyje dalyvavo apie 300 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo pedagogų.

Konferencija vyko kaip baigiamasis 2021 – 2022 m. projekto „Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo pedagogų, taikančių naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodą, mokymai“ renginys. Projekte dalyvavo 10 Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinių įstaigų, kurių 46 pedagogai mokėsi ir praktiškai taikė naratyvinio žaidimo metodiką. Per visą mokymų laiką sužaista virš 120 naratyvinio žaidimo epizodų, žaidė daugiau nei 400 vaikų. Renginio metu pedagogai praktikai dalijosi įgyta patirtimi, įžvalgomis bei atradimais.

Konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja, „Edu Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė ir VDU ŠA Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Jolita Kudinovienė. Pasidžiaugta dalyvių gausa ir naujomis pedagogų patirtimis, praktiškai išbandžius naratyvinį žaidimą, žaidžiant drauge su vaikais. „Nedvejoju, kad Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų patirtis apie naratyvinio žaidimo metodiką pasklis ir po kitus miestus, o mūsų visų kuriamas draugystės pasaulis, apie kurį išgirsime šiandien, gyvuos visus metus“, – teigė doc. dr. Jolita Kudinovienė.

Konferencijos pavadinimas, siejamas su draugystės kūrimu pasirinktas, neatsitiktinai. Anot projekto vadovės doc. dr. Mildos Brėdikytės, socialiniai įgūdžiai apibūdinami kaip vieni iš menkiausiai formuojamų vaikų įgūdžių. Ypač apleista sritis – patyčios, kurios nuolat pastebimos vaikų bendravime. „Vienas svarbiausių šio projekto tikslų – padėti vaikams formuoti bendrystės jausmą, nes tai yra mūsų stiprybė“, – pasakojo doc. dr. Milda Brėdikytė.

Renginio metu pristatyta naratyvinio žaidimo esmė. Naratyvinis žaidimas – tai vaizduote paremtas kolektyvinis vaidmenų žaidimas, kurio metu žaidėjai kuria bendrą scenarijų, o žaisdami patyriminiu būdu, formuoja savo žinias ir pasaulėvaizdį.

Pirmąją renginio dieną savo patirtimi apie naratyvinį žaidimą dalijosi Vilniaus lopšeliai-darželiai: „Papartis“, „Aušrelė“, „Gandriukas“, „Strazdelis“ ir Vilniaus Trakų Vokės lopšelis-darželis. Antrąją dieną su akimirkomis iš įvykusių žaidimų supažindino Vilniaus lopšelis-darželis „Sakalėlis“, „Prie Pasakų parko“, „Voveraitė“, Vilniaus savivaldybės Grigiškių lopšelis-darželis „Pelėdžiukas“ ir Vilniaus darželis-mokykla „Šaltinėlis“.

Žaidimuose dalyvavo įvairaus amžiaus vaikų grupės (2-6 m.). Naratyvinių žaidimų siužetai buvo planuojami pagal pasakas, su kuriomis vaikai buvo supažindinami iš anksto. Kiekvienos pasakos reikšmingus epizodus pedagogai paversdavo žaidimais, į kuriuos įsitraukę vaikai turėjo rasti paslėptas užuominas, kolektyviai spręsti iškilusias problemas, akis į akį susidurti su blogaisiais knygos herojais, rasti sprendimus, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Pedagogai įvardijo, jog ugdytinius žaidimas moko bendravimo ir bendradarbiavimo, kūrybinio pažinimo, problemų sprendimo. Žaidimas kuria džiaugsmą, išlaisvina vaizduotę, suteikia drąsos, padeda įtraukti ir tapti žaidėjais specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius, uždaresnius ar tylesnius vaikus, kurie kitas ugdomąsias veiklas stebėdavo iš šalies. Naudą sau įžvelgė ir pedagogai – jie teigė, jog išmoko vaikams suteikti daugiau laisvės įsitraukti į žaidimą, atrado naujų idėjų, sustiprino ryšį su vaikais, kitaip pamatė savo rolę dirbant grupėje.

Pristatymų metu buvo nagrinėjamos šios naratyvinio žaidimo temos:

• Naratyvinis žaidimas padeda kurti bendrystę.


• Mokytojų vaidmuo – vaikų įtraukimas ir … atsitraukimas.


• Žaidimo esmė – ‚kritinių‘ situacijų kūrimas ir sprendimų paieška.


• Naratyvinis žaidimas įgalina visus.