„Kūrybingumo ambasadorių“ kurso dalyviams – mokymai apie fenomenais grįstą ugdymą iš ekspertės lūpų

Praeitą savaitę „Kūrybingumo ambasadorių“ kurso dalyviai susitiko nuotoliniuose mokymuose, kuriuose gilino savo žinias apie fenomenais grįstą ugdymą. Jame itin svarbus vaidmuo atitenka mokytojų bendradarbiavimui ir klasės darbo organizavimui.

Mokymus vedė Sanna Leinonen – didelę darbo patirtį turinti mokytoja, lektorė, švietimo konsultantė, anglų kalbos vadovėlių „Culture Café“ serijos bendraautorė iš Suomijos. Pagrindinė specialistės mokymo praktika – į mokinį orientuotas mokymasis, o vienas iš būdų tai pasiekti yra fenomenais grįstas ugdymas.

Pirmojo seminaro metu kurso dalyviai gilino žinias apie pagrindinius mokytojų bendradarbiavimo principus. Specialistės teigimu, ypač svarbią dalį bendradarbiavime turi tarpusavio pasitikėjimas, saugumo jausmas, kuomet komandoje yra galimybė atvirai diskusijai ir idėjų apsikeitimui, vienas kito geresniam pažinimui, reflektavimui. Dirbant kartu svarbu suprasti, jog kiekvienas komandos mokytojas turi unikalią ir visokeriopai reikalingą patirtį, padedančią spręsti kasdienio mokyklos gyvenimo problemas. Kiekvieno mokytojo augimui didelę įtaką daro dalijimasis žiniomis bei įgūdžiais, bendrų tikslų siekimas, problemų sprendimas, pasitikėjimas vienas kito darbu.

Lektorė įvardijo ir problemas, kurios gali iškilti mokytojams bendradarbiaujant – tai per didelis darbo krūvis, profesinio tobulėjimo ignoravimas, nuostata, jog darbas yra svarbesnis nei tarpusavio ryšio kūrimas. Anot specialistės, visi mokytojai privalo dėti pastangas, kad komanda dirbtų efektyviai ir patirtų sėkmę. Mokymų pabaigoje Sanna pristatė pirmuosius žingsnius, kaip pradėti dirbti kartu, kokius probleminius klausimus reikia atsakyti organizuojant mokymosi bei vertinimo planą.

Aptardama mokinių bendradarbiavimą, lektorė išskyrė dviejų mokymosi grupių formavimų būdus – tai tradicinės ir bendradarbiaujančios grupės. Bendradarbiaujanti grupė pasižymi savo ir kitų komandos narių atsakomybe atlikti darbus, tarpusavio pagalba ir palaikymu, pasidalijamąja lyderyste. Tuo metu tradicinės grupės nariai sutelkia dėmesį tik į savo individualų darbą, jų komandinio darbo įgūdžiai nėra tvirti, o visus darbus skirsto grupei paskirtas lyderis. Lektorė teigė, jog prieš pradedant projektinį darbą, mokytojui svarbu nuspręsti, kokiu principu grupė darbuosis ir atsižvelgiant į tai, atitinkamai formuluoti projekto užduotis.

Seminaro metu lektorė papasakojo, nuo ko reikėtų pradėti fenomenais grįstą ugdymą, kuo šis ugdymo proceso organizavimas skiriasi nuo projektinio, probleminio ugdymo. S. Leinonen akcentavo, jog pradedant fenomenais grįstą ugdymą svarbu išsirinkti pagrindinę temą, kuri dominuotų keliuose mokomuosiuose dalykuose ir būtų artima mokinių gyvenimui. Atsižvelgiant į ryškiausius pasirinktos temos aspektus, vėliau būtina identifikuoti ir probleminius klausimus. Susitikimo pabaigoje lektorė pristatė kelis fenomenais grįsto ugdymo projekto plano pavyzdžius.

Balandžio mėnesį, keturios Vilniaus miesto mokyklos: Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazija, Vilniaus Gerosios Vilties progimnazija, Vilniaus Sietuvos progimnazija ir Vilniaus Pavilnio progimnazija, bendradarbiaudamos su Kūrybingumo mokyklos komanda ir kitais mokslininkais, įvairių sričių kūrėjais, praktiškai išbandys fenomenais grįstą ugdymą.

Tikimės, jog seminaro metu įgytos žinios padės mokyklų mokytojams pirmuosiuose projekto planavimo žingsniuose!