Laukas yra nepakeičiamas gėris. Lopšelio-darželio „Coliukė“ patirtis

„Noriu, kad darželyje visi draugautų, kad būtų jame kačiukas, paukštelių, kad būtų vaivorykštė ir kad būtų strutis kažkoks...“ – tokį savo svajonių darželį įsivaizduoja šešiametė Sofija. Taigi svajonė mums kalba apie natūralų vaiko poreikį būti gamtoje. „Nepakeičiamas gėris yra laukas, kur mažylis gali daryti tai, ko iš jo reikalauja pati raida. Vaikas turi išsilakstyti, turi laipioti, kaboti žemyn galva“, – teigia vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė.

Ne veltui lauko darželiai populiarūs daugelyje šalių, o ypač Skandinavijoje. Lietus, vėjas ar sniegas nėra kliūtys leisti laiką lauke. Nors Lietuvoje vaiko ugdymas lauke dar neturi tradicijų, vis dėlto jau galima rasti gerosios praktikos pavyzdžių.

Vienas jų – Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „Coliukė“ ekologinė bei lauko pedagogikos veikla. Pasak darželio direktorės Birutės Spruogienės, šia veikla susidomėta dar 2009 metais, o vaikų ugdymo(si) lauke prioritetas įgyvendinamas nuo 2010 m.

Pirmiausia buvo atlikti tyrimai norint išsiaiškinti šeimų tradicijas, požiūrį į ekologiją ir aplinkosaugą. „Ypač nustebome sužinoję, kad iš 120 apklaustų dalyvių tik 15 patys buvo pasodinę medį“, – prisimena direktorė. Ši informacija ir paskatino imtis ryžtingesnių veiksmų, todėl darželis dalyvavo projektuose, laimėjo finansavimą.

„Pirmas bendruomenę suburiantis ir vienijantis projektas buvo „Coliukės sodas" – visi kartu pasodinome darželio teritorijoje 32 kolonines obelaites, 15 rojaus obelaičių, 9 įvairiaspalvius riešutmedžius, 5 įvairių rūšių kaulavaisius, 3 vijoklines aktinidijas“, – pasakoja direktorė. Vaikai čia nebuvo tik stebėtojai, jie patys kasė, laistė, sodino, matavo, skaičiavo, o kartu mokėsi rūpintis, prižiūrėti, ugdėsi bendravimo, bendradarbiavimo kompetencijas. Direktorė džiaugiasi, kad „Coliukės sodas“ dabar jau duoda vaisių. Tikriausiai ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

Šią ekologinio, aplinkosauginio tvarios gyvensenos bei lauko pedagogikos kryptį darželis nuosekliai plėtoja jau 14 metų. „Coliukė“ turi eko daržą, kuriame vaikai augina daržoves, jas ragauja, mokosi atpažinti. Vaikai stebi augalo augimą nuo sėklos iki vaisiaus. Netgi susipažįsta su bioreaktoriumi, mokosi kompostuoti, paskui tręšia daržoves ekologiškomis trąšomis. Taigi sveikas maistas nebėra tik teorinė sąvoka, o daržovės nebeatrodo tik kažkas nelabai skanaus, ką tėtis ar mama perka parduotuvėje.

Vaikai gali susipažinti ir su vaistažolėmis, kurios auga vaistažolių take. O jų ten yra įvairių: melisų, ramunėlių, mėtų, čiobrelių, kalendulų. Jas vaikai išdžiovina, o rudenį visi kartu geria kvapnias arbatas, išmoksta vaistažoles atpažinti pagal kvapą, sužino apie jų gydomąsias savybes. Ir skanu, ir smagu, ir sveika.

Apskritai su vaikais daug kalbama apie sveiką mitybą ir ne tik kalbama, juk vaikai pirmiausia mokosi iš praktinių pavyzdžių. Į projektą „Sveikas maistas – sveikas aš“ buvo įtraukti ir tėveliai: nešė vaisių, daržovių salotoms, viena mama netgi atnešė sulčiaspaudę šviežioms sultims išspausti. O ir moliūgų košė labai skani, kai valgoma su visa šeima.

Darželis yra draugiškas gyvūnams, jame auginama jūros kiaulytė, dviejuose akvariumuose plaukioja žuvytės, gieda gaidys ir kudakuoja vištos, kurios čia apsigyveno dėl projekto „Viščiuko dienoraštis“. Vaikai stebi vištas, lesina, skaičiuoja, sveria, renka ir ragauja kiaušinius. O svarbiausia – mokosi rūpintis, prisiimti atsakomybę.

„Bitučių" grupės edukacinėje veikloje „Mažų vabaliukų didelis pasaulis“ vaikai susipažino su vabzdžiais ir kitais gyviais. Tiesa, vabalai, vorai, pelytės buvo padaryti iš graikinių riešutų kevalų (auklėtojos kūryba karantino metu). Todėl vaikai drąsiai ėmė juos į rankas, o iš kaladėlių konstravo sūpynes. Lauke prie seno kelmo surado sraigių karalystę, stebėjo, kaip sraiges šliaužia, tikriausiai ieško sau draugų ar šeimos narių. Kitą dieną stovėjo prie obelaitės ir tyliai klausėsi bičių dūzgesio, kalbėjo apie bičių naudą žmogui ir mūsų aplinkai. Pagaliau vaikai nusprendė pastatyti vabalų viešbutį, netgi sugalvojo prie viešbučio įkurti vabalų ligoninę. Taigi būdami lauke, žaisdami vaikai pažįsta gamtą ir jos pasaulis nustoja kelti baimę. Taip formuojasi empatija visam gyvajam pasauliui.

„Pagaliukų pedagogika“ – tai darželio projektas, kurio pagrindinis šūkis – „Mažiau yra daugiau“. Ne tik vaikai, bet ir visa bendruomenė kuria ugdymosi priemones iš antrinių žaliavų bei natūralių medžiagų iš gamtos. Šioje veikloje daug laisvės fantazijai ir galimybės bendradarbiauti, ypač smagu dirbti kartu su tėvais. Tai vaikui teikia didelį džiaugsmą, gerina tarpusavio supratimą.

        

„Būdamas aplinkoje, kurioje apstu įvairiausių natūralių dalykų, vaikas jaučiasi itin laisvai, žadinama jo vaizduotė, nes jis neturi paruoštų žaislų. Taigi, tenka sugalvoti, kokie gamtos dalykai gali tapti žaislais ir kaip juos naudoti. Laukas – neišsemiama erdvė vaikų tyrinėjimams ir atradimams. Buvimas gryname ore turi teigiamos įtakos ne tik fizinei, bet ir emocinei bei kognityvinei vaiko raidai ir sveikatai“, – teigia direktorė B. Spruogienė.

„Coliukės“ vaikai bet kokiu oru du kartus per dieną leidžia laiką lauke: tyrinėja supantį pasaulį, darželio aplinką. Netgi auklėtojos, dirbdamos lauke, patiria mažesnį stresą, jaučiasi laisvesnės, laimingesnės. O ir vaikams smagu mėgdžioti auklėtoją, kuri nebijo sušlapti per lietų.

Direktorė džiaugiasi, kad už 2022–2023 metais įgyvendintas veiklas dalyvaujant programoje „Darnus darželis“ Sostinės vaikų ir jaunimo centras įvertino „Coliukę“ ir apdovanojo Auksiniu diplomu.

„Coliukės“ bendruomenė iš tiesų gyvena darniai, tvariai, tačiau šita darna nesusikūrė iš karto. „Teko įveikti ir iššūkius, kai susidūrėme su šeimomis, kurios manė, kad buvimas lauke gali vaikus susargdinti arba kad vaiko drabužiai pasivaikščiojimo metu turi išlikti švarut švarutėliai. Gana sunku buvo atsisakyti saldumynų ir pereiti prie sveikesnio maisto raciono“, – prisimena direktorė. Teko daug ir nuosekliai komunikuoti, kliautis mokslininkų nuomone, kviesti susitikti su bendruomene kompetentingus edukatorius. Taip pamažu „Coliukės“ gyventojų požiūris į tvaresnį gyvenimo būdą keitėsi, stiprėjo noras dalyvauti, dalintis, nelikti nuošaly. Ne veltui „Coliukės“ vertybes trumpai ir tiksliai išreiškia nuostata „Saugosi gamtą – saugosi tėvynę.“