Nuolatinis tobulinimas švietime – pasiekimai, patirtys ir išmoktos pamokos

2025 m. gegužės 27 d., įgyvendindami projektą „Tūkstantmečio mokyklos I“ (toliau – TŪM), Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigų administracijų atstovus bei pedagogus pakvietėme į gerųjų praktikų ir dalinimosi patirtimis seminarą, skirtą nuolatinio tobulinimo švietime temai.

Apie 100 renginio dalyvių ir aktyvios diskusijos rodo, kad nuolatinio tobulinimo švietime metodika ją kryptingai ir nuosekliai diegiančiose įstaigose duoda apčiuopiamus rezultatus, įkvepia geriems pokyčiams, yra suprantama ir pritaikoma Lietuvos mokyklose.

Metodikos šaknys – iš Nyderlandų

Renginio pradžioje UAB „Gooliver“ partneris, TŪM mokymų lektorius Mantas Litvinas trumpai apibendrino TŪM projekto metu nueitą mokymosi kelią, iššūkius ir pasiekimus, aptarė vizito į Nyderlandų mokyklas patirtį.

Nyderlandų asociacijos „LeerKRACHT“ atstovė Mirjam Onderdelinden pristatė nuolatinio tobulinimo metodikos diegimo principus, vertybes, procesus Nyderlandų mokyklose. Dabartinės asociacijos veiklą 2012 m. pradėjo konsultacijų įmonės „McKinsey“ partneris Jaap Versfelt, išsikėlęs sau ambiciją iš esmės pagerinti Nyderlandų švietimo sistemą taikant principą „iš apačios į viršų“ – kuriant nuolatinio tobulinimo kultūrą, grįstą Lean filosofijos principais ir didžiausią prioritetą teikiant mokymo kokybės gerinimui. Nuo pat įsikūrimo pradžios asociacijos veikla grindžiama šiomis keturiomis vertybėmis:

-    Pasitikėjimas mokytojais;
-    Viskas dėl mokinių;
-    Tvarus pokytis;
-    Kiekvieną dieną darome kartu truputį geriau.

„LeerKRACHT“ itin didelį dėmesį skiria refleksijoms ir grįžtamajam ryšiui, ypač iš mokinių, įvairiuose lygmenyse (mokinys – mokytojas, tėvai – mokytojai, mokiniai – mokytojai – tėvai). Šiuo metu asociacija vienija 1 500 mokyklų, 30 000 mokytojų, 300 000 mokinių – tai rodo, kad ši filosofija duoda rezultatą, yra tvari, o pokyčiai įkvepiantys.

Vilniaus ugdymo įstaigų patirtys

Vilniaus darželio mokyklos „Žiburys“ direktorės pavaduotojos Rita Banel ir Vita Triškuvienė pristatyme „Maži žingsniai, dideli pokyčiai: mūsų kelias į nuoseklų tobulėjimą“ akcentavo, kad pokytis prasidėjo tuomet, kai peržiūrėjo ir supaprastino įstaigos strategiją, performulavo vizijos teiginį, misiją, SMART strateginius tikslus ir pradėjo juos matuoti. Mokykloje sukurtas duomenų centras (lenta), kurią mato ir skaito visi mokytojai bei į mokytojų kambarį užsukantys tėvai. Iškelti tikslai yra svarbūs ir suprantami visai mokyklos bendruomenei – administracijai, mokytojams, vaikams, tėvams. Bendromis pastangomis per keletą mėnesių pasiekti stulbinantys vieno iš rodiklių rezultatai – vėlavimų skaičių nuo 96 per savaitę pavyko sumažinti iki 15, t. y. daugiau nei 6 kartus!

Mokykloje veikia mokyklos ir klasės duomenų centrai, naudojami mokinio aplankai, vyksta trišaliai pokalbiai (mokytojas – mokinys – tėvai). Pokyčiai daromi neskubant, mažais žingsniais, nuosekliai. Kaip didžiausią iššūkį pranešėjos įvardijo momentą, kada pokytį reikėjo daryti mokyklos mastu, t. y. išlipti „iš savęs“, savo klasės ir kurti sistemą mokykloje. Pradžioje buvo sunku, tačiau dabar įsitraukia visi, nes mato vertę ir naudą.

Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rima Mickevičienė pranešime „Nuolatinio tobulinimo kultūros kūrimas gimnazijoje: strategija, veiksmai, rezultatai“ akcentavo, kad nuolatinio tobulinimo metodikos diegimas pirmiausia reiškia kultūrinį pokytį, o tai pradžioje kelia iššūkių ir nepriėmimo, ypač didelėje, sparčiai augančioje gimnazijoje (33 pirmos–dvyliktos klasės, 70 mokytojų, 963 mokiniai). 2022 m. gimnazija persikėlė į naujas, modernias patalpas, tad vadovai pradėjo mąstyti, kad reikalingas ne tik išorinis, bet ir vidinis, ugdymo proceso pokytis. Įstaiga pasirinko ir TŪM projekto apimtyje pradėjo diegti nuolatinio tobulinimo švietime metodiką kaip šiuolaikinę, nuoseklią sistemą, integruojančią refleksiją, duomenų panaudojimą visuose lygmenyse, kiekvieno bendruomenės nario įsitraukimą. Projekto metu išgryninta mokyklos strategija, vizijos ir misijos formuluotės, išsikelti penki SMART strateginiai tikslai. Sukurti mokyklos, metodinių grupių, klasių duomenų centrai bei jų stebėjimo ir analizės sistema. Per metus trijų strateginių tikslai „žaliuoja“, t. y. jų siekimas tapo sistemine įstaigos gyvenimo dalimi. „Žali tikslai“:
•    Mokyklos strateginių dokumentų atnaujinimas (vizija, misija, kt.);
•    Duomenų centrų sukūrimas – sprendimai grįsti duomenimis;
•    Mokytojų įsitraukimas – aktyvus bendradarbiavimas.
Ketvirtas tikslas – mokinių įsitraukimas – pradedamas įgyvendinti, sudarytas veiksmų planas, o penktas tikslas – tėvų įtraukimas į gimnazijos procesus – bus prioritetinis ateinančiais mokslo metais.

Kaip didžiausią iššūkį Rima įvardijo žmonių mąstysenos keitimą: pradžioje buvo ir baimių, ir nepasitikėjimo, atmetimo, nerimo. Tačiau nuoseklių veiksmų ir komunikacijos dėka mokytojai suprato, kad stebimi duomenys yra ne kontrolės įrankis, o galimybė augti, išnaudoti ir tinkamai nukreipti savo profesinį potencialą.

Vilniaus mokyklos-darželio „Vilija“ mokytoja Anna Brodovska skaitė pranešimą tema „Iš +2% į tikrą pokytį: kaip patikėjome savo augimu“. Išgryninę ir sukūrę spalvingą, visiems suprantamą strateginį vienlapį, pradėjo kurti duomenų centrus. Pasak Annos, tai buvo tikras kūrybinis ir diskusijų procesas, ieškant veiksmingų matavimo rodiklių bei ritmo. Sukūrus aiškią ir patogią rodiklių stebėjimo sistemą, pastebėta įkvepianti dinamika: išsikėlus tikslą (2 proc. pagerinti mokinių raštingumą), sudarius priemonių planą ir matuojant rezultatą, pasiektas 30 proc. mokinių raštingumo pagerėjimas (pasirinktas matavimo rodiklis – klaidos kontroliniuose darbuose).

Mokykloje aktyviai naudojami mokinio aplankai, kuriuose vaikai patys nusistato tikslus ir įsivertina progresą, taip mokosi prisiimti atsakomybę už savo pasiekimus. Žinoma, tikslus ir rezultatus visada aptaria su mokytoju, tačiau pagrindinė rolė šiame aptarime visada tenka mokiniui. Pradžioje buvo abejonių, ar pradinukai gebės išsikelti sau tikslus, tačiau paaiškėjo, kad jie tą daro puikiai, kaip ir žymi pasiektą rezultatą!
 
„Pasiektas kad ir mažas, bet pastebimas pokytis įkvepia entuziazmo plačiau taikyti metodiką ir drąsiau kelti tikslus“, – savo pristatymą užbaigė Anna.

Vilniaus Sausio 13-osios progimnazija nuolatinio tobulinimo metodiką pradėjo diegtis vėliausiai iš Vilniaus TŪM mokyklų, įkvėpta pirmojo viešo TŪM seminaro dalyvių patirčių. Įstaigos nueitu keliu pranešime „Tarp logikos ir jausmo: savo kelią pradėjome nuo to, kas tikra“ dalijosi direktorės pavaduotoja Asta Pūtienė, mokytojos Ineta Paskačienė ir Jurgita Mockevičiūtė. Dalyvės pasakojo, kad dėl laiko stokos veikti reikėjo tiksliai ir kryptingai: lygiagrečiai vyko mokytojų komandos mokymai, metodai buvo išbandomi eksperimentinėse grupėse (klasėse), ir tik išgrynintos, pasiteisinusios praktikos ir priemonės buvo perkeliamos į kitas klases. Per pusantro mėnesio pasiekti labai geri dalykiniai rezultatai: padidėjo mokinių bei mokytojų motyvacija ir įsitraukimas siekiant nustatytų tikslų, plečiasi mokinių žodynas, gerėja skaitymas ir teksto suvokimas; stebimi ir analizuojami matematikos (Eduten) pasiekimai, mokytoja juos kas dvi savaites aptaria su savanoriais mokiniais – savanorių daugėja, pastebimas pozityvus rezultato pokytis.

Progimnazija ypač didelį dėmesį skiria mokinių ugdymo(si) motyvacijai didinti. Pritaikydama nuolatinio tobulėjimo metodiką savo poreikiams, mokykla suformulavo keturis jos bendruomenei svarbius principus:

-    Žinoti kaip veikia įstaigos procesai, į juos įtraukti visus;
-    Mąstyti apie procesus, kurie veda į rezultatus, perteklinių veiksmų atsisakyti;
-    Kurti ugdymo kokybę;
-    Tobulėti nuolat, ne epizodiškai.

Išgryninta metodikos pritaikymo schema mokyklai, jos nuoseklus ir sistemiškas diegimas, ryžtas tęsti, kasdien siekiant truputį geresnės ugdymo kokybės – tai, ko gero, didžiausi Sausio 13-osios progimnazijos laimėjimai, įrodantys, kad sėkmę atneša ne tiesiog „darymas“, o pirmiausia – suvokimas, ką daryti prasminga ir nuoseklūs maži veiksmai siekiant pokyčio kasdien.

Salantų praktika

Kretingos r. Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė pristatyme „Sąmoningas tobulėjimas prasideda nuo intuicijos“ minėjo, kad ši mokykla nuolatinio tobulinimo kelią tik pradeda. Pasirinkta Lean principais grįsta metodikaą, nes mokykla norėjo ugdymo procese su kuo mažiau išteklių sukurti kuo daugiau vertės, išvengiant neefektyvių švaistymų. Pradėjus diegti metodiką paaiškėjo, kad keletas principų ir priemonių gimnazijoje jau naudojama intuityviai, pvz., sutartu ritmu stebimi ir analizuojami duomenys, mokiniai sėkmingai naudoja Mokinio individualios pažangos (MIP) aplankus.

Per pusantro metodikos diegimo mėnesio mokyklos duomenų centrai ištraukti iš excel‘ių į dideles baltas lentas, kurias mato ir skaito visi. Tokį bendrą, atvirą ir reguliarų proceso ir pokyčio stebėjimą Aušra įvardino kaip kritinį sėkmės veiksnį, kuris įkvepia ir suvienija mokinius bei mokytojus siekti dar geresnio rezultato. Mažos pergalės visada švenčiamos, mokykloje laikomasi pozityvių vienas kito palaikymo, paskatinimo principų.

Linkėjimas ieškoti savo kelio

Po dalyvių pristatymų UAB „Gooliver“ ekspertas, TŪM mokymų lektorius Danas Zymonas apibendrino savo ir mokyklų nueitą kelią TŪM projekte, išryškindamas, kad nors nuolatinio tobulėjimo principai yra bendri ir universalūs, tačiau kiekviena mokykla yra unikali. Projekto metu, vedamos lektorių ir diskutuodamos su kitomis metodiką diegiančiomis mokyklomis, dalyvių komandos pasirinko savo kelią ir galime konstatuoti, kad pradžia yra sėkminga. Danas palinkėjo kelti sau didelius tikslus, nesilyginti su kitais, o tik su savimi ir klausyti širdies. „Nesvarbu, ką jums sako skaičiai ar logika, jeigu širdis sako „ne“, tai ieškokite kito kelio“, – palinkėjo lektorius, sakydamas, kad tai yra ir jo paties didžiausia pamoka bendradarbiaujant su mokyklomis.

Renginį užbaigė dalyvių panelinė diskusija ir TŪM projekto vadovės Jurgitos Rimkuvienės baigiamasis žodis, linkint mokykloms nesustoti, atrasti savo sprendimus, pastangas sutelkiant į tai, kas prasminga ir svarbu mokiniams.

Straipsnį parengė Daiva Jakštienė, TŪM Lyderystės veikiant srities koordinatorė

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.