Pedagogė D. Lapinskienė: „Mano tikslas – auginti šiuolaikišką, atvirą ir smalsų mokinį“

Jau trečius metus sostinėje vykstantis projektas „Vilnius yra mokykla“ siūlo mokytojams perkelti ugdymo procesą į netradicines miesto erdves – iniciatyva skatina išeiti už klasės ribų ir pamokas vesti miesto parkuose, bibliotekose, muziejuose ir kitose viešose erdvėse. Prie projekto jau prisijungė daugiau kaip 4 tūkst. mokytojų iš įvairių sostinės mokyklų, tarp kurių – ir Erudito licėjaus pradinių klasių mokytoja Danguolė Lapinskienė.

„Tiesą pasakius, iš pradžių į kvietimą prisijungti žiūrėjau gana skeptiškai“, – prisimena mokytoja. „Kaip ir dauguma kolegių, maniau, kad tai bus papildomas krūvis, kuris atims laiką iš pamokų ir dėmesį nuo pagrindinių mokinių ugdymo užduočių. Tuo metu turėjau ketvirtokus – darbas su jais itin intensyvus: reikėjo ruoštis testams, olimpiadoms, konkursams.“

Tačiau padrąsinta ugdymo pavaduotojos, Danguolė ryžosi pabandyti. „Ir labai džiaugiuosi, kad tai padariau! Projektas pasirodė esąs ne tik gerai apgalvotas, bet ir kūrybingai įgyvendinamas. Labai nustebino, kiek daug vertingų idėjų galima atrasti ir kiek įkvėpimo suteikia bendradarbiavimas su kitais pedagogais bei miesto erdvėmis.“

Pamokos – Fabijoniškių mikrorajone

Jau dvejus metus projekte dalyvaujanti mokytoja ugdymo veiklas dažniausiai perkelia į vaikams artimą Fabijoniškių mikrorajoną – šalia mokyklos esančius kiemus, skverus ar žaliąsias erdves. Pasak Danguolės, tokios vietos padeda mokiniams greičiau įsitraukti, o pamokos tampa gyvesnės ir labiau susijusios su jų kasdieniu pasauliu. Mokytoja ypatingai daug dėmesio skiria įtraukčiai – klasėje mokosi ir vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, todėl kiekviena veikla planuojama taip, kad kiekvienas vaikas galėtų joje dalyvauti ir jaustis saugiai.

Pasak Danguolės, didžiausia motyvacija dalyvauti projekte – vaikų smalsumas ir noras pažinti pasaulį kitaip. Ji pastebi, kad mokiniai daug labiau įsitraukia, kai mokymasis vyksta netradicinėje aplinkoje.

„Šis projektas skatina ieškoti kūrybiškų sprendimų, dalytis patirtimi ir kurti ugdymą, kuris išeina už klasės ribų. Man svarbu būti dalimi bendruomenės, kuri augina šiuolaikišką, atvirą ir smalsų mokinį. O ir patys vaikai daug labiau įsitraukia, kai mokymasis vyksta netradicinėje aplinkoje. Tokios pamokos jiems atrodo įdomesnės, gyvesnės, skatinančios mąstyti ir tyrinėti. Dažnai sulaukdavau puikių atsiliepimų ir iš tėvų – vaikai, grįžę namo, su džiaugsmu dalydavosi patirtais įspūdžiais ir tuo, ką sužinojo. Tai rodo, kad tokia mokymosi forma iš tiesų veikia“, – sako ji.

Nauda, Danguolės akimis, yra abipusė – ją jaučia ir patys pedagogai: „Mokytojams tai – puiki proga atsinaujinti, praplėsti ugdymo ribas, dalytis idėjomis ir mokytis vieniems iš kitų. Projektas kuria bendruomenę, kurioje visi augame kartu – ir mokiniai, ir mokytojai.“

Paklausta, ar toks švietimo modelis galėtų būti taikomas ir kituose miestuose, Danguolė nedvejoja: „Tikrai taip. Kiekvienas miestas turi savų erdvių, istorijos, gamtos ir kultūros turtų, kuriuos galima paversti gyvomis pamokomis. Tereikia noro, bendradarbiavimo ir šiek tiek drąsos išeiti už klasės ribų.“