Pedagogė Dainora Kinderienė: ,,Nemeluosiu, į darbą einu kaip į šventę“

Praėjusių metų Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse vykusio šventinio koncerto metu Vilniaus metų mokytojo apdovanojimas buvo įteiktas ir Broniaus Jonušo muzikos mokyklos mokytojai-ekspertei Dainorai Kinderienei. Šio švietimo bendruomenės, tėvų ir mokinių įvertinimo specialistė sulaukė už tautinių instrumentų ansamblio ,,Jurginėlis“, kuris šiemet švenčia kūrybinės veiklos 20-metį ir yra du kartus apdovanotas ,,Aukso paukšte“,  įkūrimą, taip pat už tai, kad mokiniams kuria individualizuotas programas, leidžiančias atsiskleisti kiekvieno vaiko savitumui ir gebėjimams, bei skatina juos domėtis krašto kultūra ir tradicijomis.

,,Labai džiaugiuosi, kad patriotiškumas, tautinės vertybės ir tradicijos yra svarbūs, pastebimi ir reikšmingi. Esu laiminga būdama lietuviškos kultūros dalimi, dėkinga už įvertinimą bei plačias ir nuoširdžias kolegų ir mokinių šypsenas“, – įspūdžiais dalijasi Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos mokytoja.                                                  

Pažintis su muzika prasidėjo nuo kanklių

Paklausta, kaip nusprendė pasirinkti pedagogo kelią, D. Kinderienė juokauja, jog tai ne ji pasirinko šią profesija, o profesija pasirinko ją.

,,Nuo mažens buvau gabi muzikai – pamenu, vaikystės kieme draugams ir šeimos nariams rengdavau spektaklius ir muzikinius pasirodymus. Mano pomėgį pastebėję tėvai nusprendė nuvesti mane į muzikos mokyklą, kur į rankas pirmą kartą paėmiau lietuvišką arfą – kankles. Netikėta pažintis su šiuo instrumentu mane ir įtraukė į nuostabų muzikos garsų pasaulį – geriausiais įvertinimais buvo baigta dabartinė Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, o vėliau – LMTA magistro studijos, kur įgijau tris kategorijas: atlikėjo, dirigento ir pedagogo“, – pasakoja specialistė ir teigia dar studijuodama įsidarbinusi Valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje ,,Lietuva“, o netrukus Broniaus Jonušo muzikos mokykloje pradėjusi pedagoginį kelią, kuriuo eina  28-erius metus.

,,Jau pirmaisiais darbo metais pajutau vidinį norą dalintis žiniomis ir patirtimi su jaunaisiais draugais (taip vadinu savo mokinius), perduoti informaciją ir stebėti, kaip jie ją priima, naudojasi ir interpretuoja. Atgalinis gėrio ir rezultatų pliūpsnis atėjo labai greitai – mokiniai muzikavo su dideliu noru ir entuziazmu. Pastebėjusi, jog kanklės yra mažiau žinomas instrumentas, ėmiau kurti mišrios sudėties muzikinius ansamblius. Kiek vėliau atsirado galimybė sukurti tautinių instrumentų ansamblį ,,Jurginėlis“, laimėjusį garbingą ,,Aukso paukštės“ apdovanojimą“, – pasakoja D. Kinderienė.

Nors mokiniai grojo viską – nuo klasikos iki populiariosios muzikos, vis tik  pagrindinis Dainoros, kaip pedagogės, tikslas buvo atskleisti tautinio žanro grožį ir savitumą. Būtent taip ir prasidėjo jos 20 metų trunkanti draugystė su tautinių šokių kolektyvu ,,Ugnelė“. Siekdami visam pasauliui skleisti lietuviškumą, kartu su ansambliu ji aplankė daugybę šalių, tarp kurių – Ispanija, Turkija, Vengrija, Austrija, Prancūzija, Italija, Makedonija, Gruzija, Olandija, Vokietija, Kroatija ir netgi JAV.

Džiaugiasi galimybe ne tik mokyti, bet ir mokytis

D. Kinderienė atvira – visus 28-erius metus  į darbą einanti kaip į šventę. Atgalinis ryšys iš moksleivių, pozityvumas, ją supantys bendraminčiai kolegos, galimybė  ne tik mokyti, bet ir mokytis iš pačių vaikų  – vieni didžiausių šios profesijos privalumų.

,,Savo darbe jaučiuosi mylima ir reikalinga. Džiaugiuosi ir tuo, kad muzikos mokyklų pedagogai turi išskirtinę galimybę kurti individualizuotas programas – tai didelis privalumas, nes  suteikia galimybę kiekvienam mokiniui ir jo asmeniniam muzikiniam formavimui skirti ypatingą dėmesį, laipsniškai siekti užsibrėžtų tikslų ir kiekvieną kartą nustebti, kiek daug atradimų ir neišnaudotų galių turime kiekvienas: tiek mes, pedagogai, tiek mokiniai“, – sako specialistė.

Ji įsitikinusi – mokykla gali būti vieta, kurioje gera visiems. Tai priklauso nuo mokytojų ir mokinių abipusio sutarimo, susitarimo ir buvimo viena nedaloma ląstele.

,,Suvokimas, jog ne visada gali būti teisus, savo silpnybių pripažinimas tiek vieniems, tiek kitiems atveria sienas, kurios dėl ambicijų ir žmogiško užsispyrimo sujaukia harmoningą bendravimą ir neigiamai veikia aplinką. Diskusijos, atvirumas, bendras problemų sprendimas atveria duris į švarią ir sveiką aplinką tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigoje“, – mintimis dalijasi  D. Kinderienė.

Didžiausia motyvacija – pasiekti rezultatai

Paklausta, kaip jai pavyksta nuolatos išlaikyti entuziazmą mokyti, trečią karjeros dešimtmetį skaičiuojanti pedagogė teigia, kad didžiausias ,,varikliukas“ jai – džiuginantys asmeniniai  ir mokinių pasiekimai.

,,Pasiekti rezultatai visada kursto vidinę ugnį, kuri manyje vis dar stipriai dega. Jei susikrovę darbai ir užduotys pradeda blokuoti mąstymą, rekomenduoju išeiti į gamtą, pakelti akis į dangų, nušluoti pabirusius lapus, padėkoti už esatį, sveikatą“, – sako Broniaus Jonušo muzikos mokyklos ekspertė.

Jos teigimu, mokytojas turi būti ne tik išminties šaltinis ir pavyzdys,  bet taip pat – draugas, patarėjas, žmogus, kuriam vaikai gali patikėti savo paslaptis, klausti patarimo.

,,Nežinau, kokia mokytoja esu savo mokinių akimis, tačiau bestebint jų atvirą bendravimą, šypsenas, puikias nuotaikas pamokų metu, galiu teigiamai spėti, jog esu nuotaikinga, išradinga, humoro jausmo nestokojanti vyresnė draugė, patarėja, savo žiniomis besidalinanti, mokanti ir besimokanti gyvenimo pakeleivė.