Pedagogė L. Loginovienė – apie projektą, kuris pakeitė požiūrį į mokymą ir suteikė naują kvėpavimą

Sostinė jau antrus metus stebina pasaulį unikaliu projektu „Vilnius yra mokykla“, paverčiančiu miestą viena didele ugdymo erdve. Tai novatoriška švietimo iniciatyva, kviečianti retkarčiais palikti įprastą klasės aplinką ir mokytis netradicinėse aplinkose – Vilniaus gatvėse, parkuose, muziejuose. Tokiu būdu ne tik sudaromos galimybės mokytojams pritaikyti teoriją praktikoje, atrasti naujus ir kūrybiškus ugdymo procesus, bet ir skatinamas mokinių smalsumas, kritinis mąstymas bei motyvacija.

Šiandien projekto mastai įspūdingi – prie „Vilnius yra mokykla“ jau prisijungė daugiau nei 4400 mokytojų. Viena ryškiausių šios iniciatyvos atstovių – Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos pradinių klasių mokytoja Laima Loginovienė, projektui jau sukūrusi apie 20 pamokų ir aktyviai įsitraukusi į jo bendruomenės veiklas.

Projektas suteikia galimybę mokytis prasmingai ir išradingai

Laimos parengtų pamokų temos apima gamtos mokslus, emocinį ugdymą, socialinius įgūdžius. Tarp jų – oro taršos tyrimai, elgesys viešose erdvėse, emocijų atpažinimas, evakuacijos pratybos ir netgi paslaptingos Vilniaus senamiesčio vietos.

„Programa man iškart pasirodė prasminga – ji ne tik papildė ugdymo procesą, bet ir siūlė realius įrankius, kaip palengvinti mokytojo darbą. Man ypač svarbu, kad pamokos ne tik atitiktų bendrąsias ugdymo programas, bet ir būtų gyvos – paremtos mokinių patirtimi, smalsumu ir tuo, kas mane pačią įkvepia“, – dalijasi mokytoja.

Vienas įsimintiniausių projekto momentų Laimai – pirmoji pamoka mieste su trečiokais. „Jie buvo įsitikinę, kad tai – ekskursija. Vaikams atrodė neįtikėtina, kad pamoka gali vykti už mokyklos ribų. Stebėjau vaikų sužibusias akis, juoką, klausimus... Įsitraukę buvo visi – net ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai“, – pasakoja pedagogė.

Mokytoja sako visada galvojusi, kaip organizuoti ugdymo procesą taip, kad jis neštų realią vertę ir tuo pačiu būtų efektyvus – sumažintų laiko sąnaudas ruošiantis pamokoms, o turinys būtų lengvai pritaikomas visiems mokiniams, kartu išlaikant jų vidinį norą pažinti: „Vilnius yra mokykla“ būtent ir siūlo tokią galimybę – mokytis kitaip: išradingai, prasmingai, o tuo pačiu metu – ir paprastai.“

Gerėjanti vaikų emocinė sveikata ir didesnė motyvacija

Pastebimą poveikį projektas daro ir vaikų įsitraukimui. Pasak pedagogės, kiekvienas „ne rutininis“ ugdymo proceso aspektas iš karto patraukia jų dėmesį, todėl netradicinių pamokų metu įsitraukimas tampa didesnis nei įprastai.

„Nesutikau nė vieno vaiko, kuris sakytų: „Nuobodu“, „Kam to reikia?“, „Kada grįšime į klasę?“ Vietoje to dažniausiai girdžiu: „O kada vėl turėsime tokią pamoką?“, „Kodėl pamoka taip greitai baigėsi?“. Tokie klausimai – ypač iš pradinukų – nėra dažni tradicinėje klasėje, kur aplinka greitai tampa nuspėjama“, – pasakoja mokytoja.

Tokie ugdymo metodai, anot jos, ne tik didina vaikų motyvaciją, bet ir gerina jų emocinę savijautą bei dėmesio koncentraciją. „Grįžę iš netradicinės pamokos vaikai tampa ramesni, labiau susitelkę, jų dėmesys geriau išlaikomas, nes jie jau turėjo galimybę judėti, tyrinėti, būti aktyvūs. O tai – neatsiejama nuo jų amžiaus poreikių“, – teigia ji.

Vertė mokytojams 

Naudą jaučia ne tik mokiniai – projektas kuria vertę ir patiems mokytojams: „Projektas suteikia naują kvėpavimą – galimybę kurti įdomias, šiuolaikiškas pamokas, kurios išeina už klasės sienų. Tai padeda išvengti rutinos, įkvepia ieškoti kūrybiškų sprendimų, keičia požiūrį į mokymą. Be to, stiprina bendruomeniškumą – su kolegomis dalijamės idėjomis, pamokomis, sprendžiame iššūkius kartu. Galiausiai, projektas stiprina ryšį tarp miesto ir mokyklos – miestas tampa ne tik vieta, kur gyvename, bet ir vieta, kur mokomės gyventi.“

Vis dėlto, kaip ir kiekviena naujovė, projektas atneša ne tik galimybių, bet ir tam tikrų iššūkių. 

„Vienas pirmųjų, su kuriuo susidūriau, tai mokytojų baimės ir abejonės. Dalis pedagogų jaučiasi perdegę, jiems trūksta laiko, o dar viena „nauja sistema“ iš pradžių kelia daugiau nerimo nei entuziazmo“, – dalijasi pradinių klasių mokytoja.

Ji taip pat išskiria laiko trūkumą – pradžioje tenka skirti papildomo dėmesio susipažinti su platforma, pritaikyti turimus išteklius, adaptuoti pamokas pagal klasės poreikius. 

„Visgi visa tai – įveikiami iššūkiai. Suprantu, kad tokie pokyčiai reikalauja ne tik metodinės pagalbos, bet ir emocinio palaikymo.  Ir būtent tai ši bendruomenė padeda vis labiau užtikrinti – mokytojai tampa vieni kitų įkvėpimu ir pagalba“, – teigia L. Loginovienė.

Paklausta, ką reikėtų tobulinti, kad projektas būtų dar veiksmingesnis, pedagogė nedaugžodžiauja: „Projektas tobulėja greičiau, nei spėjame pasiūlyti naujų idėjų ar rekomendacijų. Ir tai – nuostabu.“ 

Mato didelį potencialą projekto plėtrai

Didžiausią potencialą ji mato projekto plėtroje – Laima viliasi, kad kuo daugiau vaikų Lietuvoje galėtų patirti, ką reiškia mokymasis už mokyklos ribų. Ji taip pat įsitikinusi, kad projektas padeda spręsti ir gilesnes švietimo problemas – tiek mokinių įsitraukimo stoką, tiek karjeros pasirinkimo nežinomybę.

„Kai vaikas mokosi realioje aplinkoje, jis juda, atranda,  o ne tik klausosi – atsiranda ir didesnė vidinė motyvacija. Tokios patirtys atveria platesnį suvokimą apie pasaulį – net ir paprasta pamoka apie atliekų rūšiavimą gali tapti pirmu žingsniu link domėjimosi ekologija, o emocijų tyrinėjimas – psichologija“, – apibendrina mokytoja.