Už klasės ribų pamokas inicijuojanti mokytoja I. Ogylbienė: išėję suprantame, kad neturime būti idealūs

Mokykla nebėra tik keturios sienos – šią idėją trečius metus skleidžia projektas „Vilnius yra mokykla“, kviečiantis mokytojus tradicines pamokas perkelti į įvairias miesto erdves. Šiandien jau virš 5 tūkst. pedagogų pritraukusi iniciatyva ne tik skatina vaikus pažinti savo miestą žaliuosiuose parkuose, sporto arenose ar kultūriniuose objektuose, bet ir ugdyti savo įgūdžius kitose, jų kasdienybei artimesnėse, erdvėse. 

Kaip tokios pamokos atrodo praktiškai? Savo patirtimi dalijasi viena iš aktyvių projekto dalyvių – Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro specialioji pedagogė Irma Ogylbienė, per trejus metus sukūrusi jau keturiolika netradicinių pamokų. 

Projekte – daugiau galimybių specialiųjų poreikių vaikams

I. Ogylbienė, pedagogės kelią pradėjusi prieš dešimtmetį, prie projekto prisijungė nuo pat jo pradžios, siekdama atverti daugiau galimybių specialiųjų poreikių vaikams, kurie dažnai susiduria su kliūtimis dalyvaujant tradicinėse edukacinėse veiklose.

„Dirbant su vaikais, turinčiais intelekto sutrikimų, pastebėjau, kad ne visi edukatoriai sugeba jiems pritaikyti veiklas – dažnai net ir paprašius, jie pasižiūri paviršutiniškai ir nesistengia pritaikyti užduočių pagal jų gebėjimus ar amžių. Norėjosi tai keisti, todėl tai tapo viena iš priežasčių, dėl kurių įsitraukiau į projektą“, – pasakoja I. Ogylbienė. 

Pradėjusi inicijuoti pirmąsias pamokas mokytoja pastebėjo, kad veiklos įvairiose miesto erdvėse ne tik paskatino mokinių smalsumą, bet ir greitesnį jų įsitraukimą į mokymosi procesą. 

„Mes neturime tradicinių vadovėlių ar pratybų, todėl kiekviena veikla reikalauja kūrybos. Negalime tiesiog paduoti vaikams popieriaus ir paprašyti perskaityti – visa tai turi būti pateikta vizualiai ir paprastai, kad jie geriau suprastų. Tai verčia ieškoti netradicinių sprendimų, kurie vaikams labiau patinka nei tradicinės pamokos ir padeda lengviau įsisavinti informaciją“, – mintimis dalijasi pašnekovė. 

Viena pirmųjų I. Ogylbienės inicijuotų pamokų – vieno žymiausių lietuvių vaikų knygų kūrėjų Kęstučio Kasparavičiaus kūrybos analizė gryname ore, kurios metu mokiniai gilinosi į autoriaus tekstus miesto parke.

„Kad vaikai galėtų atsisėsti ir susitelkti, nebūtina kūrinius nagrinėti klasėse, todėl nusprendėme jo kūrybą analizuoti gryname ore, pikniko principu. Tai ne tik suteikė laisvės, bet ir padėjo geriau įsijausti į kūrybą“, – teigia pedagogė.

Projekto rėmuose suteikta kūrybinė laisvė mokytoją paskatino sukurti ir vieną jai įsimintiniausių pamokų – Viršuliškių miško parke, kuriame stūkso trijų metrų betoninės skulptūros, diskutuoti apie kūno įvaizdį ir emocijas.

„Visiškai netikėtai pamačiau Viršuliškių parko skulptūras, kurios mane nustebino savo dydžiu ir neidealiomis formomis. Tai įkvėpė idėją su mokiniais pasikalbėti apie kūno įvaizdį ir tikrovę, ypač šiame dirbtiniame „TikTok“ pasaulyje, kur visi stengiasi atrodyti tobulai – gerai jaustis ir šypsotis. Ši pamoka buvo apie grįžimą į realybę – mes neturime būti idealūs“, – pasakoja I. Ogylbienė. 

Dar viena netradicinė pamoka vyko prie Neries tilto, kur mokiniai kūrė tiltų modelius, integruodami istorijos ir dailės žinias. Ši veikla, pasak pedagogės, skatino mokinių vaizduotę ir bendradarbiavimą.

„Vaikai kūrė tiltą per Nerį – tai tapo ne tik pamoka, bet ir kūrybine veikla, kurioje net tie, kurie nekalba, galėjo prisidėti – jie lipdė, rodė, piešė ir tokiu būdu parodė savo idėjas. Tokios veiklos skatino jų fantaziją ir padėjo įsiminti mokytą medžiagą“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.  

Nauda ne tik mokiniams, bet ir pedagogams 

Projekte I. Ogylbienė mato ir didžiulę naudą pedagogams – ši iniciatyva ne tik praturtina mokinių patirtį, bet ir suteikia pedagogams unikalią galimybę keistis idėjomis ir išbandyti naujus mokymo metodus. 

„Dirbdama projekte pastebėjau, kad ir patys mokytojai įgauna itin naudingos patirties kurdami pamokas, ieškodami būdų jas pateikti, stebėdami kitų kolegų kurtas pamokas ir jas išbandydami. Toks bendradarbiavimas ir galimybė dalintis idėjomis ne tik praturtina mūsų pamokas, bet ir padeda kurti stiprią mokytojų bendruomenę“, – įsitikinusi pedagogė. 

Paklausta apie iššūkius, I. Ogylbienė neslepia – vienas didžiausių yra pritaikyti užduotis skirtingų gebėjimų vaikams, tačiau, pastebi ji, tai taip pat paskatina pedagogus augti kaip savo srities profesionalus. 

„Didžiausias iššūkis yra diferencijuoti užduotis – turi temą, tikslus, bet kartais matai, kad nesugebi perteikti jų vaikams taip, kaip pats įsivaizdavai. Žinoma, tuo pačiu tai taip pat skatina augti ir tobulėti kaip pedagogui“, – teigia pašnekovė. 

Matydama projekto naudą tiek mokiniams, tiek ir mokytojams, I. Ogylbienė tiki – apie projektą turėtų sužinoti kuo daugiau mokytojų, o pamokos galėtų plėstis ir į kitus Lietuvos miestus.

„Pamokos už mokyklos ribų yra tikrai naudingos ir, mano nuomone, jų turėtų būti daugiau – net ir kituose miestuose. Mano mama dirba mokytoja Kaune ir, tikiu, kad būtų galimybė išplėsti projektą ir pasiekti platesnį mokytojų ratą“, – pabrėžia ji. 

Šiuo metu platformoje www.vilniusyramokykla.lt galima rasti šimtus unikalių pamokų, o prie projekto prisijungė beveik 5 tūkst. mokytojų ir daugiau nei 120 organizacijų.