Vilnius, tapęs mokykla: Gintaras Tubelis dalijasi, kaip pedagogai keičia nusistovėjusias švietimo taisykles

Sostinė jau antrus metus stebina pasaulį unikaliu projektu „Vilnius yra mokykla“, paverčiančiu miestą viena didele ugdymo erdve. Pamokos vyksta teismo salėse, miesto tarybos posėdžių kambariuose ar net prie Baltojo tilto rampų. Ši iniciatyva, finansuojama „Bloomberg Philanthropies“ fondo lėšomis, siekia bent 10 proc. tradicinių pamokų perkelti į miesto erdves, taip skatinant moksleivius praktiškai taikyti įgytas žinias, o mokytojus – atrasti naujų ugdymo metodų. 

Vienas iš aktyviausių projekto dalyvių – mokytojas Gintaras Tubelis, jau sukūręs daugiausiai – apie pusšimtį – unikalių pamokų, pasidalino mintimis, kaip drąsios ir kūrybingos idėjos gali iš esmės transformuoti švietimo procesus tiek mokiniams, tiek mokytojams.

„Švietime atsiradau ilgai vaikščiodamas ir ieškodamas, bet viso šio kelio tikslas buvo prasmės paieška“, – sako G. Tubelis, švietimo srityje dirbantis jau daugiau nei vienuolika metų. Savo karjerą pradėjęs kaip teatro mokytojas, šiuo metu jis eina ugdymo vadovo pareigas VDU licėjuje „Sokratus“. Mokytojas tikina, kad integruotos pamokos tapo dar vienu prasmingu žingsniu jo pedagoginėje veikloje, nes pagerėję mokinių rezultatai ir susidomėjimas dėstomu dalyku po tokių užsiėmimų – akivaizdus.

„Projekte „Vilnius yra mokykla“ atsidūriau po to, kai su kolege Ugne Ligeike sukūrėme integruotą lietuvių kalbos ir literatūros teatro programą. Tai buvo autorinis produktas gimnazistams, 9–12 klasių mokiniams. Sukūrus pačią programą ir po tam tikro laiko pamačius jos naudą, kai ne tik plečiasi mokinių žinios ir gebėjimai, bet ir akademiniai rezultatai, nusprendėme pamokomis pradėti dalintis ir platformoje „Vilnius yra mokykla“, – pasakoja jis.

Motyvacijos semiasi tiek iš vaikų, tiek iš kolegų

Projekto pionieriumi vadinamas G. Tubelis neslepia – motyvacijos kurti tikrai netrūksta. Jo teigimu, pagrindinis stimulas – minėtoji prasmės paieška ir galimybė dalintis savo idėjomis su bendraminčiais.

„Kai atsidūriau šios iniciatyvos bendruomenėje, pradėjo plėstis pačios pamokos, prisijungė profesionalai, kurie kvietė jungtis prie įvairių idėjų ir ieškojimų, prasidėjo bendradarbiavimas, visos medžiagos, kurią turėjome, plėtra, ir labai stipriai į visa tai įklimpau“, – savo patirtimi dalijasi VDU licėjaus „Sokratus“ ugdymo vadovas bei teigia, kad motyvaciją palaiko ir iš kolegų gaunamas grįžtamasis ryšys.

„Pamenu, po vieno iš seminarų sulaukėme laiško iš mokytojos, kuri padėkojo mums už įkvėpimą. „Aš buvau ta mokytoja, kuri savo darbe nebematė prasmės“, – laiške rašė ji. Toks atsiliepimas ne tik sustiprino mano tikėjimą „Vilnius yra mokykla“ projektu, bet ir priminė, kokią reikšmę švietime turi bendruomeniškumas ir dalijimasis idėjomis“, – dalijasi G. Tubelis ir teigia, kad galimybė padėti kolegoms suteikia dar didesnį stimulą veikti.

Nuo Vilniaus gatvių iki Teismo rūmų

Paklaustas apie kelis labiausiai įsiminusius unikalaus ugdymo pavyzdžius, pedagogas neslepia – jų yra galybė. Viena žymiausių pamokų – Hamleto teismas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Šios pamokos metu mokiniai tampa teisėjais, advokatais ir liudytojais, nagrinėdami literatūros veikėjo moralines dilemas teisinėje perspektyvoje.

Kitas ne mažiau išskirtinis pavyzdys – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje vykstanti pamoka pagal George’o Orwello „Gyvulių ūkį“. Čia mokiniai ne tik ruošiasi debatuoti, bet ir atsiduria unikalioje aplinkoje, kur priimami ir juos liečiantys sprendimai. Tai, anot jo,  labai paveiku.

„Kai mokiniai ateina į posėdžių salę, viskas, rodos, būna pažįstama – debatai visiems puikiai žinoma forma, ateina dvi partijos, kiekvienas jos narys turi pasirašę kalbas. Tačiau atėjus į posėdžių salę atsiranda keletas nežinomųjų – mikrofonas, kameros, ekranai... Jautiesi lyg pseudo realybėje“, – įspūdžiais dalijasi G. Tubelis.

Kai kurias integruotas pamokas, anot jo, įgyvendinti nėra sudėtinga – tereikia šiek tiek kūrybiškumo ir drąsos sujungti mokomą dalyką su tuo, kas artima šiuolaikiniam jaunimui. Puikus to pavyzdys – slemas, saviraiškos forma, kurioje tekstai ar poezija deklamuojami energingai, dažnai papildant juos kūno judesiais ar net improvizacija.

„Devintokai nagrinėja Bibliją kitaip – jie išsirenka simbolius, archetipus ar epizodus, kurie jiems atrodo įdomūs, ir verčia juos į šiuolaikinį slemo tekstą“, – aiškina G. Tubelis, tęsdamas mintį: „Po to einame prie Baltojo tilto rampos – kas moka, daro triukus, salto ore ar kažką, ką sugalvoja, ir skaito sleminį tekstą savo Biblijos tema“. Tokiu būdu visiškai kitokioje aplinkoje mokymo medžiaga atgyja moderniai ir kūrybiškai.

Siekia keisti požiūrį į mokymąsi ir skatinti kūrybiškumą

Tokios pamokos nėra tik apie žinių perteikimą – jų tikslas keisti mokinių požiūrį į mokymąsi, skatinti kūrybiškumą ir saviraišką. Nesvarbu, ar tai būtų publicistinės laidos apie meną kūrimas televizijos studijoje, ar anglų kalbos ir teatro pamokų integravimas, kalbant apie serialų kūrybos principus, esminė pamokų idėja – parodyti, kad mokymasis gali būti įdomus, aktualus ir artimas jų kasdienybei.

„Kadangi užduotys atliekamos kitoje aplinkoje, kitoje terpėje, mokiniai visiškai kitaip į tai žiūri ir atlieka tą patį darbą“, – teigia G. Tubelis.

Pasak eksperto, pagrindinis pedagogo iššūkis – rasti tinkamą raktą, kuris atrakintų mokiniams naujas žinių duris. 

„Jeigu randi tą teisingą raktą, tada tikrai viskas klostosi labai sklandžiai ir gražiai. O didieji džiaugsmai – mokiniai, kurie tame randa prasmę“, – dalijasi jis. Tinkamai parinkta aplinka, metodai ir užduotys padeda ne tik suprasti dėstomą temą, bet ir skatina mokinius įvertinti savo galimybes bei kūrybiškai pažvelgti į pasaulį.

Inovatyvi platforma „Vilnius yra mokykla“ suteikia mokytojams galimybę ne tik kurti savo pamokas, bet ir naudotis jau paruoštomis idėjomis, pritaikytomis įvairioms miesto erdvėms. Ji veikia kaip dinamiška ir visiems prieinama „miestoteka“, kur mokymasis virsta kūrybiniu procesu, jungiančiu sostinės kultūrinius, istorinius ir visuomeninius resursus su ugdymo turiniu. Ši iniciatyva ne tik keičia Vilniaus mokyklų gyvenimą, bet ir turi potencialą tapti tarptautiniu pavyzdžiu.