Pokyčių mokyklos

Kiekviena organizacija gali patobulinti savo procesus – mokykla taip pat.

Nuolatinio tobulinimo (angl. Continuous Improvement) metodika

Nuolatinis tobulinimas – tai LEAN sistemos atšaka, pritaikyta švietimo sistemai, mokanti stebėti mokykloje vykstančius procesus, juos analizuoti ir gerinti ugdymo kokybę, mokinių socialinę ir emocinę gerovę. 

Taikant šią metodiką labai svarbūs visos bendruomenės susitarimai ir vieninga vizija, kasdienis mokytojų bendradarbiavimas. Kasdien taikomos  priemonės stebėti individualią, klasės pažangą, skatinama asmeninė mokinių atsakomybė už mokymosi rezultatus. 

Pasiekimai 2022 m.

5 Vilniaus mokyklos mokosi ir diegia Nuolatinio tobulinimo metodiką, vyksta nuotoliniai mokymai, kuriuos veda Marijke Broer, „Klasse.Pro“ vadovė, patyrusi švietimo, Nuolatinio tobulinimo metodikos ekspertė iš Nyderlandų.  

Mokyklų atstovai šiemet lankėsi Nyderlanduose, praktiškai susipažino su metodikos diegimu šios šalies mokyklose. 

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Jurgita Rimkuvienė

Jurgita.Rimkuviene@vilnius.lt

Tikslas

Siekiame atskleisti ir ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybingumą, kritinį mąstymą ir kitas svarbiausias kompetencijas. Norime padėti mokykloms kurti aktualų, XXI amžių atliepiantį ugdymo procesą ir suteikti praktinę pagalbą sprendžiant aktualius mokymosi iššūkius. 

Programa unikali savo metodika. Ji sukuria erdvę mokinių, mokytojų ir įvairių kūrybinių sričių praktikų partnerystėms, kurių metu kartu sprendžiami konkretūs mokymosi iššūkiai, kuriami ir išbandomi dalykų intergavimu, tyrinėjimu ir problemų sprendimu pagrįsti ugdymo metodai.

Dirbama su:

– Viena klase ar tiksline mokinių grupe, kartu su mokytojais ir programos kūrėju;
– Buriamas Mokytojų klubas – mokytojus vienijanti erdvė, joje mokomasi kartu spręsti aktualius iššūkius.

Nauda visai mokyklai – kuriama pasitikėjimu, atvirumu, refleksija ir kryptingu tobulėjimu pagrįsta mokyklos kultūra.

Pasiekimai 2022 m.

Į programą įsitraukusių dalyvių skaičiai 2021–2022 m. m.:

6 mokyklos
164 mokiniai
83 mokytojai
2767 bendruomenės nariai
11 kūrėjų.

Nuo 2016 metų programoje sudalyvavo 24 Vilniaus miesto mokyklos.  

Programoje dalyvavusių mokyklų sąrašas

Apibendrintos patirtys ir įžvalgos:

Rekomendacijos ugdantiems penktokus

2021–2022 m. Vilniaus mokyklų projektų apžvalga

Mokymasis už klasės ribų. Praktinės rekomendacijos 

Programos „Tyrinėjimo menas Vilniuje“  autoriai ir įgyvendinimo partneriai: Kūrybinės jungtys

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Asta Morkūnienė

Asta.Morkuniene@vilnius.lt

Nuo 2022 m. gruodžio mėn. „Edu Vilnius“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe pradėjo įgyvendinti Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigų mokinių, personalo ir mokinių tėvų patirčių ir savijautos stebėseną.

Tikslas

Kuriamos stebėsenos sistemos paskirtis – padėti mokykloms ir savivaldybei fiksuoti mokymosi aplinkos, mokinio gerovės, mikroklimato mokyklose rodiklių svyravimus, vykdyti diagnostiką, atpažinti problemines sritis ir, esant reikalui, jose atlikti intervencijas, pagrįstas duomenimis.

Svarbiausi šios inovacijos naudos gavėjai – mokyklų vadovai ir mokyklų bendruomenės.

Eiga ir metodika

Į stebėsenos sistemą šiuo metui įsitraukė 79 Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigos. Tikimės, kad per 2023 m. prisijungs visos miesto bendrojo ugdymo įstaigos.

Stebėsenos duomenų rinkimo, analizės sistema ir infrastruktūra tvarkomi centralizuotai, administruojami „Edu Vilnius“ ir paslaugos teikėjo UAB „Synopticom“. Sprendime pritaikyta verslo vadyboje išplėtota ir sėkmingai naudojama metodika, leidžianti mokykloms mažesnėmis darbo sąnaudomis, apklausų pavidalu periodiškai rinkti savo bendruomenės patirtis ir savijautą charakterizuojančius duomenis, juos analizuoti, pasitelkus vaizdžias ir visiems suprantamas rezultatų išraiškas, operatyviai reaguoti priimant kokybiškus sprendimus.

2023 m. personalo ir mokinių tėvų patirčių bei savijautos stebėsenos sistemą išbandys ir 10 ikimokyklinių įstaigų (kuriant sistemos prototipą buvo įsitraukę 3 Vilniaus lopšeliai-darželiai).

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Jurgita Rimkuvienė

Jurgita.Rimkuviene@vilnius.lt

Projekto „Prasmingas atvirasis mokymas: mokyklos ir bendruomenės sąveika“ (MOST)  tikslas yra apjungti mokyklas ir bendruomenes (šeimas, mokslininkus, piliečius, verslininkus ir kt.) sprendžiant aplinkosaugos problemas atliekų tvarkymo (2021 m.) ir energijos taupymo (2022 m.) srityse bei ieškant būdų, kaip savo bendruomenėje galima ieškoti tinkamiausių sprendimų.  

Projekto veiklos: 

1. Projekto metu mokyklos kviečiamos įgyvendinti mokyklos bendruomenės projektines veiklas. Įgyvendinant veiklas mokyklos turi galimybę tarpininkaujant projekto partneriams šalyje konsultuotis su ekspertais ar mokslininkais.
   Spauskite ir sužinokite daugiau apie mokyklos-bendruomenės projektinę veiklą.
2. Kiekvienoje projekto šalyje projektines veiklas įgyvendinusios mokyklos kviečiamos dalyvauti nacionaliniuose renginiuose-mugėse, kuriose visi pristato savo įgyvendintų projektinių veiklų rezultatus.
3. Projekto MOST partneriai dalyvauja baigiamojoje konferencijoje, kurioje aptariami mokyklos bendruomenių projektinių veiklų rezultatai projekto partnerių šalyse, pristatomi geriausi pavyzdžiai.  

Projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“ lėšomis. Projektą įgyvendina 23 institucijų iš 10 Europos šalių konsorciumas. Projektą koordinuoja Fraiburgo ugdymo mokslų universitetas, Lietuvoje projekto partneriai yra Vilniaus universitetas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija (įgyvendintojas – EDU Vilnius).

2022–2023 m. m. 26 mokyklų komandos vykdė energijos taupymo projektines veiklas. Geriausi pavyzdžiai buvo pristatyti baigiamojoje konferencijoje Olandijoje.

Mokyklų ir bendruomenių projektų planavimo ir įgyvendinimo santrauka mokytojams

Mokyklų ir bendruomenių projektų planavimo ir įgyvendinimo vadovas (EN)

Mokslo mugių ir partnerysčių mezgimo vadovas (EN)

Metodinės rekomendacijos ir mokyklų bendruomenių projektų pavyzdžiai (EN)

MOST projekto poveikio vertinimo ataskaita (EN)

Baigiamojo renginio Lietuvoje video

Projekto patariamoji taryba Lietuvoje:
Dr. Saulius Maskeliūnas, Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (https://www.liks.lt/)
Arminas Varanauskas, Žinių ekonomikos forumas (http://www.zef.lt/)
Daiva Viskontienė,  UAB „Biznio mašinų kompanija“ (https://bmk.lt/)
Girėnė Ščiukaitė, Bentley Systems filialas Lietuvoje (http://www.bentley.com)
Rigonda Skorulskienė, Kauno jėzuitų gimnazija (https://kjg.edupage.org/) 

Projekto atstovas projekto patariamojoje taryboje Europoje:
Marytė Skakauskienė 

Kontaktinis asmuo

Vilniaus universitetas: Eglė Jasutė,  Egle.jasute@fsf.vu.lt  

Edu Vilnius: Rūta Mazgelytė,  ruta.mazgelyte@vilnius.lt  

Daugiau apie projektą skaitykite Vilniaus universiteto sveitainėje.

Oficiali projekto MOST svetainė.

Vilniaus miestas dalyvauja nacionalinėje pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“. Išsamią informaciją apie programą rasite čia.

Tikslai

Programos tikslas – iki 2030 m. kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti.

Vilniaus miestas „Tūkstantmečio mokyklų“ (toliau – TŪM) pažangos plane nusimatė tris tikslus:

1. Mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį tarp skirtingų Vilniaus miesto mokyklų;
2. Sudaryti galimybes miesto gyventojams rinktis ugdymo įstaigą pagal gyvenamą vietą ir poreikius;
3. Sudaryti palankias galimybes mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdytis bendros paskirties klasėse / mokyklose.

Tobulinimo veiklos

TŪM programoje numatytos mokyklų tobulinimo veiklos keturios srityse: lyderystės, įtraukiojo ugdymo, STEAM ir kultūrinio ugdymo.

Lyderystės ugdymas apima tokias veiklas, kaip mokyklos bendruomenės nuostatų ir pasitenkinimo stebėsenos sistema, duomenimis grįstas veiklos planavimas bei ugdymo kokybės gerinimas, naujų pedagogų pritraukimo programa ir kitas.

Įtraukiojo ugdymo sritis apima fizinį mokyklų pritaikymą įvairių poreikių vaikams, pedagogų žinių, įgūdžių, gebėjimų pritaikyti ugdymo procesą tobulinimą ir t. t.

STEAM ugdymas orientuotas į gamtos mokslų ir žaidimų laboratorijų, Fablab dirbtuvių įrengimą ir įveiklinimą pamokose bei neformaliose veiklose, matematikos mokymąsi taikant skaitmenines priemones ir kt.

Kultūrinio ugdymo sritis yra skirta kalbų laboratorijų kūrimui, bendradarbiavimui su menininkais ir meno institucijomis​, tyrinėjimo menui, medijų informaciniam raštingumui ir kitoms veikloms.​

Dalyviai

TŪM programoje dalyvauja 10 Vilniaus mokyklų:

• Vilniaus „Žaros“ gimnazija;
• Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla;
• Vilniaus darželis-mokykla „Vilija“;
• Vilniaus Karoliniškių gimnazija;
• Vilniaus Liepkalnio mokykla;
• Vilniaus Naujininkų progimnazija;
• Vilniaus Pilaitės gimnazija;
• Vilniaus Sausio 13-osios progimnazija;
• Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazija;
• Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija.

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Jurgita Rimkuvienė

Jurgita.Rimkuviene@vilnius.lt

Tikslas

Skatinti gerųjų praktikų apie įtraukųjį ugdymą dalinimąsi tarp Vilniaus mokyklų. Kiekvienas seminaras skirtas tam tikrai pedagogų tikslinei auditorijai – ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo mokytojams.

Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalios priimtos Švietimo įstatymo pataisos, kai nebeliks teisinių kliūčių negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams mokytis kartu su visais. Sukūrus tinkamas sąlygas, specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalią turintys vaikai galės lankyti artimiausią pagal savo gyvenamąją vietą esančią bendrąją mokyklą, todėl mažės specialiųjų mokyklų poreikis.

Seminarų grafikas

Kvietimai registruotis į seminarus bus išsiųsti į Vilniaus miesto ugdymo įstaigų raštines. Norint dalyvauti pasirinktuose seminaruose, į kiekvieną iš jų bus kviečiama registruotis atskirai.

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Jurgita Rimkuvienė

Jurgita.Rimkuviene@vilnius.lt

Tikslas

Jei norime pilietiškos ir aktyvios visuomenės, ją ugdyti turime jau mokykloje! Dalyvaujamasis biudžetas įtraukia mokinius į sprendimų priėmimą, leidžia jiems prisidėti prie savo aplinkos ir bendruomenės kūrimo.

Ši priemonė – tai būdas kartu su mokiniais spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo. Mokiniai patys siūlo idėjas mokyklai ir balsuodami renka labiausiai patikusias, kurios bus įgyvendintos.

Pasiekimai 2022 m.

Šiemet dalyvaujamąjį biudžetą išbandė 12 mokyklų, kurioms Vilniaus miesto savivaldybė skyrė po 1 500 Eur. 

Idėjas pristatę mokiniai sako, kad ši veikla juos išmokė bendruomeniškumo, bendradarbiavimo, priimti tiek laimėjimą, tiek pralaimėjimą, suteikė ekonominių žinių ir kitų kompetencijų. Ir moksleiviai, ir mokyklų direktoriai palankiai vertina galimybę ir toliau organizuoti dalyvaujamąjį biudžetą. 

Visos 12 mokyklų  projektą vertina teigiamai ir planuoja jį tęsti. 

Programa organizuojama drauge su „Transparency International“ Lietuvos skyriumi. 

Vilniaus Gabijos progimnazijos patirtis įgyvendinant projektą

Plačiau apie dalyvavusių mokyklų patirtis

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Donata Šablinienė

Donata.Sabliniene@vilnius.lt