Pokyčių mokyklos

Vilniaus miestas dalyvauja nacionalinėje pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“. Išsamią informaciją apie programą rasite čia.

Tikslai

Programos tikslas – iki 2030 m. kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti.

Vilniaus miestas „Tūkstantmečio mokyklų“ (toliau – TŪM) pažangos plane nusimatė tris tikslus:

1. Mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį tarp skirtingų Vilniaus miesto mokyklų;
2. Sudaryti galimybes miesto gyventojams rinktis ugdymo įstaigą pagal gyvenamą vietą ir poreikius;
3. Sudaryti palankias galimybes mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdytis bendros paskirties klasėse / mokyklose.

Veiklos

TŪM programoje numatytos mokyklų tobulinimo veiklos keturios srityse: lyderystės, įtraukiojo ugdymo, STEAM ir kultūrinio ugdymo.

Lyderystės ugdymas apima tokias veiklas, kaip mokyklos bendruomenės nuostatų ir pasitenkinimo stebėsenos sistema, duomenimis grįstas veiklos planavimas bei ugdymo kokybės gerinimas, naujų pedagogų pritraukimo programa ir kitas.

Įtraukiojo ugdymo sritis apima fizinį mokyklų pritaikymą įvairių poreikių vaikams, pedagogų žinių, įgūdžių, gebėjimų pritaikyti ugdymo procesą tobulinimą ir t. t.

STEAM ugdymas orientuotas į gamtos mokslų ir žaidimų laboratorijų, Fablab dirbtuvių įrengimą ir įveiklinimą pamokose bei neformaliose veiklose, matematikos mokymąsi taikant skaitmenines priemones ir kt.

Kultūrinio ugdymo sritis yra skirta kalbų laboratorijų kūrimui, bendradarbiavimui su menininkais ir meno institucijomis​, tyrinėjimo menui, medijų informaciniam raštingumui ir kitoms veikloms.​

Dalyviai

TŪM programoje dalyvauja 10 Vilniaus mokyklų:

• Vilniaus „Žaros“ gimnazija;
• Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla;
• Vilniaus darželis-mokykla „Vilija“;
• Vilniaus Karoliniškių gimnazija;
• Vilniaus Liepkalnio mokykla;
• Vilniaus Naujininkų progimnazija;
• Vilniaus Pilaitės gimnazija;
• Vilniaus Sausio 13-osios progimnazija;
• Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazija;
• Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija.

Pasiekimai 2025 m.

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su 10 Vilniaus mokyklų dalyvauja pirmame „Tūkstantmečio mokyklos I“ etape. 6 mokyklos projekto įgyvendinimą jau baigė. Vilniaus „Žaros“ gimnazija, Vilniaus Liepkalnio mokykla, Vilniaus Naujininkų ir Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos įgyvendinimą dar tęsia. 

Baigusių projektą mokyklų patirtys:  

Vilniaus „Žiburio“ pradinės mokyklos direktorė Lina Venskutė: „TŪM programa suteikė galimybę integraliai ir vieningai mokyklos identiteto transformacijai. Didžiuojamės nuolatinio tobulinimo sistemos nuosekliu diegimu visais lygmenimis, suburta mokinių savivalda. Sukurtas stiprus vizualinis savitumas: vieninga koncepcija, grįsta universalaus dizaino principais, kuri atsispindi vizija pagrįstoje mokyklos atributikoje. Tai visuma, kuri kalba apie kokybę, bendruomeniškumą ir įtrauktį.“ 

Vilniaus darželis-mokykla „Vilija“ patikėjo „Tyrinėjimo menas: partnerystė giliam mokymuisi“ programos verte. Mokytojai įgavo drąsos eksperimentuoti, kolegialiai mokytis. Mokiniai stiprino kalbinę, tautinę savimonę bendradarbiaudami, įgyvendindami projektą „Ką reiškia Lietuva?“. 

Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazija susitelkė į mokytojų lyderystės ir ugdymo kokybės stiprinimą taikant kolegialų grįžtamąjį ryšį. Įvertino galimybę mokytis mokyklos viduje, be streso vesti atviras pamokas. Mokiniai gilino žinias vykdydami mokyklos STEAM projektą „Progimnazijos žaliasis pasaulis“, apjungdami matematiką, gamtos mokslus, technologijas, kūrybiškumą. 

Vilniaus Pilaitės gimnazijos bendruomenė susitelkė į organizacijos kultūros kūrimą. Sustiprino nuoseklaus ir sistemingo planavimo, konstruktyvaus bendradarbiavimo  įgūdžius. Išmoko laikytis suplanuotų susitarimų, kultūros dirbant komandose. Formuojasi kolektyvinė ir asmeninė atsakomybė už strateginių SMART tikslų įgyvendinimą. 

Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijai TŪM projektas padėjo taip parengti strateginį planą, kad jis tapo ne tik administracijos, bet visų pedagogų bendra kūryba. Dalykininkai įvertino skaitmeninių priemonių naudą gimnazistams. Darbas su Eduten per matematikos pamokas plinta į visas I ir II gimnazines klases, Spotiself įrankis tampa vertingas kiekvienam mokiniui, jei jis tikslingai naudojamas.  

Vilniaus Karoliniškių gimnazijai svarbiausia – pagerintos  mokyklų administracinio personalo vadybinės kompetencijos spręsti kylančius iššūkius, telkti bendruomenę pozityviems pokyčiams, siekti mokinių pažangos, gebėti diegti inovacijas. Mokinių mentorystės iniciatyvos, patikrintos per TŪM,  po projekto įsibėgėja visu pajėgumu. 

_ _ _ 

TŪM veiklose dalyvavo apie 4900 mokinių, 1100 pedagogų (įskaitant ir kitų, ne TŪM, Vilniaus mokyklų pedagogus). Bendruomenių renginiuose dalyvavo apie 3000 dalyvių – mokinių, pedagogų, tėvų. 

Lyderystė veikiant. 1868 akad. val. mokymų, konsultacinių veiklų. 1615 pedagogų iš TŪM ir kitų Vilniaus mokyklų. 

Kultūrinis ugdymas. 393 pedagogai dalyvavo mokymuose, patyriminėse veiklose su kūrėjais, 1180 mokinių dalyvavo integruotose pamokose, pamokose ne mokykloje, ar pamokose, kurias vedė kūrėjai. 

Įtraukusis ugdymas. 422 dalyviai, 471 akad. val. mokymų, praktinių seminarų ir konsultacijų, stažuočių. 
Visų TŪM ir kitų Vilniaus miesto mokyklų pedagogai, švietimo pagalbos specialistai dalyvavo šiose akredituotose mokymų programose: 

- Tvaraus Vaiko gerovės komisijos darbo stiprinimas; 

- Tarpininkavimas (mediacija) švietimo institucijoje; 

- Nesmurtinės komunikacijos, empatiško bendravimo ir vaiko gerovę atliepiančios kultūros kūrimo pagrindai; 

- Įtraukusis ugdymas ir universalus dizainas švietime. 

Be aukščiau išvardytų temų, kiekviena mokykla galėjo rinktis jos bendruomenei aktualias įtraukiojo ugdymo temas, kaip pvz. mokymus mokinio padėjėjams, streso valdymo mokymus.  

TŪM mokyklų pedagogams buvo suteikta 40 konsultacijų mokyklos pedagogų kompetencijų stiprinimo dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais tema. 

STEAM ugdymas. 10203 mokiniai ir mokytojai naudojo skaitmeninius  įrankius matematikos, lietuvių kalbos, istorijos ir gamtos mokslų mokymui(si) bei pasiruošimui integruotoms pamokoms, 152 akad. val. mokymų ir praktinių veiklų STEAM dalykų mokytojams, 576 akad. val. mokymų ir konsultacijų pradinių klasių ir matematikos mokytojams. 
Mokytojai džiaugėsi galimybe stažuotis užsienio mokyklose: pradinių klasių mokytojai vyko į Vieną (Austrija), 5–8 kl. STEAM mokytojai – Tartu (Estija), o gimnazinių klasių STEAM mokytojai aplankė Helsinkio (Suomija) ir Talino (Estija) mokyklas. 

TŪM projekto leidiniai, aktualūs ir prieinami visam Vilniui: 

„Nuolatinio tobulinimo švietime metodika“  
„Mokinių savivaldos ir visos dienos mokyklos stiprinimo rekomendacijos“ 
„Fenomenais grįstas ugdymas. 2024–2025“ 

Matematikos ugdymo gairės mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų:
Rekomendacijos pradinėms klasėms
Rekomendacijos 5–8 klasėms
Rekomendacijos gimnazinėms klasėms

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Jurgita Rimkuvienė
jurgita.rimkuviene@eduvilnius.lt

Tikslas 

Europos Komisijos sprendimu Vilnius tapo Europos žaliąja sostine 2025! Konkursas organizuojamas siekiant prisidėti prie miesto tikslo kurti tvarią ateitį mažinant taršą, tausojant energijos, vandens ir kitus išteklius, saugant miesto biologinę įvairovę, plėtojant žaliąsias erdves ir skiriant tinkamą dėmesį miesto mokyklų bendruomenių švietimui šiais klausimais.

Eiga

Konkurso organizatorius yra „Edu Vilnius“, mokyklų projektai finansuojami Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Galima finansavimo suma projektui – nuo 1000 iki 5000 Eur. Konkurse gali dalyvauti visos Vilniaus miesto savivaldybės pavaldumo bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Viena mokykla gali pateikti vieną paraišką. Mokykla turi parengti ir konkursui pateikti vienerius mokslo metus (2024-2025 m. m.) trunkantį projektą, apimantį visą mokyklos gyvenimą – nuo ugdymo pamokoje iki ugdymo mokyklos aplinka.

Konkurso temos

Mokyklos projektas gali apimti vieną, kelias arba visas šias konkurso temas:

1. Energijos, vandens, kitų išteklių taupymas;

2. Darnus bendruomenės narių judėjimas;

3. Maisto švaistymo mažinimas;

4. Atliekų mažinimas, jų rūšiavimas;

5. Žaliųjų edukacinių erdvių įkūrimas užsiėmimams mokykloje ir lauke, aktyviai išnaudojant žaliąją aplinką edukacijai, ir siekiant išsaugoti bioįvairovę, mažinti karščio salų efektą;

6. Kita tvarumo tema(pvz. skaitmeninis tvarumas).

Nepriklausomai nuo to, kurią, projekto temą(-as) pasirinks mokykla, projekto veiklose turi būti numatytas mokyklos bendruomenės narių švietimas apie darnų vystymąsi ir tvarumą (darnaus vystymosi, tvarumo samprata, klimato kaita, išteklių racionalus naudojimas,  darnus judėjimas, maisto švaistymas; vartojimas ir  atliekų mažinimas, rūšiavimas, biologinės įvairovės išsaugojimas, sprendimai, darantys miestus tvaresniais; skaitmeninis tvarumas, žaliasis smegenų plovimas (greenwashing)ir pan.).

Išsamiai susipažinti su temomis ir konkurso sąlygomis galite čia:

Konkurso nuostatai

Pasiekimai 2025 m.

Sulaukėme 27 paraiškų, iš kurių atrinkome 23 – jų įgyvendinimui suteiktas finansavimas arba kofinansavimas 2025–26 m. m. Iš viso šių mokslo metų konkursui skirta 87 117 eurų. 

Šiemet aplankėme dalį švietimo įstaigų, laimėjusių finansavimą praėjusių metų konkurse: lopšelius darželius „Coliukė“, „Nykštukas“, „Vandenis“, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos, „Ryto“ progimnazijas, „Žaros“ ir Salininkų gimnazijas. 

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Donata Šablinienė
donata.sabliniene@eduvilnius.lt

Tikslas 

Darnus vystymasis yra būtina tvarios ateities sąlyga, tad jo principus reikia diegti nuo pat ankstyvos vaikystės. Todėl vis daugiau dėmesio skiriame darnumo ir tvarumo projektams Vilniaus ugdymo įstaigose, norėdami suteikti joms įvairiapusę pagalbą siekiant tapti darnesnėmis.

Veiklos

Šia 40 akad. val. trukmės kvalifikacijos tobulinimo  programa siekiama efektyviai integruoti globalias darnaus vystymosi temas į ugdymo procesą, o darnaus vystymosi nuostatas – į mokyklos gyvenimą. Programa padeda mokytojams sėkmingai dirbti su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis, kuriose globalios ir darnaus vystymosi temos yra tarpdalykinės ir integruojamos į visus mokomuosius dalykus.

Mokymų poreikį parodė ir Darnumo Vilniaus švietimo įstaigose tyrimas, kurį atliko 2023 m. pavasarį prie „EDU Vilnius“ komandos pusmečiui prisijungusi programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Julija Skerniškytė. Tyrimo rezultatus rasite čia.

Pasiekimai 2025 m.

Bendrai kvalifikacijos tobulinimo programoje „Darni mokykla – nuo teorijos iki praktikos“ dalyvavo apie 70 pedagogų, kurių dalis išklausė visus programos modulius – 40 akad. val. 2025–26 m. m. pradžioje mokymus pradėjo 20 dalyvių. 

Šiemet mokyklų atstovai aiškinosi darnaus vystymosi lokalias ir globalias sąsajas, nagrinėjo JT Darnaus vystymosi tikslus, aptarė visuminį požiūrį į darnų vystymąsi mokykloje, gilinosi į klimato kaitos priežastis, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse apie klimato kaitą „Klimato freska“. 

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Donata Šablinienė
donata.sabliniene@eduvilnius.lt

Tikslas

Darnumas – tai ne tik mokyklos aplinka, bet ir į sprendimus įtraukta jos bendruomenė. Dalyvaujamasis biudžetas – tai būdas kartu su mokiniais spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo. Mokiniai patys siūlo idėjas mokyklai, balsuodami renka labiausiai patikusias ir taip praktiškai mokosi pilietiškumo.

Veiklos

Dalyvaujamojo biudžeto išbandymui mokinių pasiūlytoms idėjoms, atitinkančioms tvarumo principus, mokykloms skiriamas dalinis finansavimas. Atrinktas mokyklas su dalyvaujamojo biudžeto principais supažindina ir įgyvendinimo klausimais konsultuoja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „EDU Vilnius“ atstovai.

Pirmą kartą įgyvendinančioms mokykloms organizuojami trumpi mokymai ir teikiamos įgyvendinimo konsultacijos. Jau dalyvavusios mokyklos prisijungia dalindamosi savo patirtimi ir atlikdamos mentorių vaidmenį. Įgyvendintos idėjos pristatomos baigiamajame renginyje.

Pasiekimai 2025 m.

Šiemet 68 mokyklos įgyvendino dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą. Tarp jų pirmą kartą – ikimokyklinio ugdymo įstaiga. 

Iš jų 17 mokyklų 2025–26 m. m. dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendino pirmą kartą. 

59 % Vilniaus mokyklų jau išbandė dalyvaujamąjį biudžetą. 

Šiais metais populiariausios laimėjusios idėjos buvo susijusios su fiziniu aktyvumu (sporto įranga, inventorius). Antroje vietoje – visiškai priešingos – poilsio zonos su minkštasuoliais. Viena iš netikėčiausių idėjų – naujos žuvytės akvariume. 

Mokykloms dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendinti padeda 8 mentorių komanda. 

Šiemet pirmą kartą 16 Vilniaus mokyklų dalyvaujam biudžetui naudojo ne specialiai tam skirtas lėšas, o dalyvaujamojo biudžeto principais paskirstė finansavimą mokinių fizinio aktyvumo skatinimui pertraukų metu. Kiekviena mokykla gavo po beveik 5000 eurų ir patys moksleiviai galėjo nuspręsti, kokios priemonės juos labiausiai skatintų būti aktyviais pertraukų metu. 

Baigiant 2024–25 m. m. sezoną suorganizuotas renginys „Demokratinis ugdymas nuo mokyklos suolo – išmoktos pamokos ir sėkmės istorijos“. Jame Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių mokyklos dalinosi geraisiais dalyvaujamojo biudžeto pavyzdžiais, pamokomis ir plėtė šią iniciatyvą įgyvendinančių mokyklų Vilniuje bendruomenę. Renginys sulaukė apie 100 dalyvių.

Vilniaus Gabijos progimnazijos patirtis įgyvendinant projektą

Dalyvavusių mokyklų patirtys 2022 m.

Dalyvavusių mokyklų patirtys 2023 m.

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovas Benas Beliukevičius
benas.beliukevicius@eduvilnius.lt

Tikslas 

Darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ skirta Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimui Lietuvos mokyklose. 

Darbotvarkės tikslas – įgalinti mokyklas realiai prisidėti prie darnaus vystymosi, keistis ir tapti tvarių praktikų pavyzdžiais. Darbotvarkės įgyvendinimą Vilniuje koordinuoja „EDU Vilnius“, 2024 m. inicijavo  ir vykdo  Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA).  

Darbotvarkės įgyvendinime gali dalyvauti visos  mokyklos: valstybiniai ir privatūs darželiai, bendrojo ugdymo, neformaliojo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklos  ir profesinio rengimo centrai. Vilniaus mokyklos darbotvarkėje dalyvauja nuo 2024 m. 

Darbotvarkės įgyvendinimo veiklos Vilniuje 

Vienas darbotvarkės įgyvendinimo ciklas mokykloje trunka beveik 1,5 metų. 

Kasmet vasario–kovo mėnesiais „EDU Vilnius“ kviečia mokyklas dalyvauti darbotvarkėje „Tvari mokykla 2030“. Mokyklos taip pat pakviečiamos į nuotolinį informacinį susitikimą darbotvarkės įgyvendinimo klausimais.  

Kviečiame dalyvauti informaciniame susitikime balandžio 9 d. 14 val.:

Renginio nuoroda

Ką mokykla turi padaryti? 

    1) Mokyklai patogiu laiku, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d. įsivertinti save tvarumo srityje pagal LINEŠA parengtą tvarumo įsivertinimo vadovą, ir, atsižvelgiant į įsivertinimo rezultatus, susiplanuoti veiklas, gerinančias tvarumo aspektus mokyklos gyvenime, 1–2 metams.

    2) Įsivertinus ir susiplanavus veiklas, pateikti paraišką „EDU Vilnius“ dalyvauti darbotvarkėje „Tvari mokykla 2030“.  Paraiškos forma bus pildoma internetu. Prie paraiškos formos pridedami įsivertinimo rezultatai ir suplanuotos tvarumo veiklos 1–2 metams. Paraiškos gali būti pildomos nuo kvietimo dalyvauti darbotvarkėje pavasarį iki spalio 1 d.  

Dalyvavimo paraiškos forma

Įsivertinimas ir planavimas yra svarbiausios veiklos, dėl to rekomenduojame šias veiklas atlikti atidžiai, neskubant, nenukeliant į naujų mokslo metų pradžią.  

Paraiškos formoje mokykla pateikia duomenis, reikalingus įvertinti, kokius minimalius tvarumo pakopos reikalavimus mokykla atitinka. Rekomenduojame mokykloms pačioms įsivertinti kokios pakopos reikalavimus mokykla atitinka, ir tik tada pateikti paraišką dalyvauti darbotvarkėje.  

„EDU Vilnius“ nuolat konsultuoja mokyklas įsivertinimo ir paraiškos teikimo klausimais. 

Kas vyksta toliau? 

Mokyklų pateiktas paraiškas ir įsivertinimo duomenis peržiūri „EDU Vilnius“ ir informuoja mokyklas, pasiekusias I-ąją tvarumo pakopą. Mokyklas, rekomenduojamas priskirti II-ajai ir III-iajai tvarumo pakopoms, teikia nacionaliniam tvarių mokyklų vertinimui, kurį vykdo LINEŠA. LINEŠA sudaro nacionalinį mokyklų vertinimo grafiką ir vyksta į mokyklas susipažinti su jų tvarumo veiklomis, konsultuoja mokyklas tvarumo klausimais. Po vizitų LINEŠA priima sprendimus dėl mokyklų priskyrimo II-ajai arba III-iajai tvarumo pakopoms. LINEŠA vizitai į mokyklas gali vykti iki kitų kalendorinių metų pavasario. 

Kitų kalendorinių metų rudenį visos mokyklos, dalyvaujančios darbotvarkėje „Tvari mokykla 2030“ apdovanojamos Tvarumo bruknėmis. Mokyklos I-ąja ir II-ąja Tvarumo bruknėmis apdovanojamos Vilniaus miesto savivaldybėje, III-iąja Tvarumo brukne – nacionaliniame LINEŠA organizuojamame renginyje. 

Mokyklos darbotvarkės įgyvendinimo ciklą gali vėl kartoti po dviejų metų. T. y., jeigu mokykla pateikė paraišką dalyvauti darbotvarkėje 2025 m., tai kitą tvarumo įsivertinimą turėtų pradėti 2027 m.

Daugiau informacijos:

Informacija apie darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“ LINEŠA tinklapyje; 

Darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ ir jos įgyvendinimo gairės; 

LINEŠA parengtas tvarių mokyklų įsivertinimo vadovas; 

Mokyklos įsivertinimo įrankis (atsisiųsti); 

Minimalūs tvarumo pakopos reikalavimai; 

Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų. 

Pasiekimai 2025 m.

2025 m. įsivertino ir pateikė paraiškas dalyvauti darbotvarkėje „Tvari mokykla 2030“  šios Vilniuje veikiančios švietimo įstaigos: 

Vilniaus lopšelis darželis „Žemuogėlė“;
Vilniaus lopšelis daželis „Malūnėlis“; 
Vilniaus lopšelis darželis „Vandenis“; 
KD International School of Vilnius; 
Vilniaus „Ryto“ progimnazija; 
Vilniaus Pavilnio progimnazija; 
VšĮ „Gedimino miesto mokykla“; 
Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazija; 
Vilniaus specialusis darželis „Čiauškutis“; 
Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla; 
Vilniaus Lazdynų mokykla; 
Lopšelis darželis „Lakštingala“; 
Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija; 
Vilniaus lopšelis darželis „Vilnelė“; 
Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokykla; 
Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazija. 

2025 m. darbotvarkėje dalyvaujančios mokyklos, rekomenduojamos priskirti II-ajai ir III-iajai tvarumo pakopoms bus lankomos 2026 m. pavasarį. Visų mokyklų apdovanojimas Tvarumo bruknėmis įvyks 2026 m. rudenį. 

2024 m. darbotvarkėje „Tvari mokykla 2030“ dalyvavo ir buvo apdovanotos Tvarumo bruknėmis šios mokyklos: VšĮ „Vaikystės sodas” padalinys „Karalienės Mortos Sodelis” (pasiekė trečiąją, aukščiausią  tvarumo pakopą), Vilniaus lopšelis darželis „Užupiukas“, Vilniaus lopšelis darželis „Viltenė“, Vilniaus Simono Daukanto gimnazija, Vilniaus lopšelis-darželis „Bitutė“ (antroji tvarumo pakopa), Vilniaus Saulėtekio mokykla-daugiafunkcis centras, Vilniaus Vytės Nemunėlio mokykla, Vilniaus lopšelis-darželis „Žiburėlis“, Vilniaus Vilkpėdės darželis-mokykla, Vilniaus Šilo ugdymo centras, Vilniaus lopšelis darželis „Pasaka“, Vilniaus mokykla „Eureka“, Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras (pirmoji tvarumo pakopa). 

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Donata Šablinienė
donata.sabliniene@eduvilnius.lt

Vilniuje veikiančias švietimo įstaigas, norinčias įsitraukti į darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ įgyvendinimą, kviečiame kreiptis nurodytu el. paštu.

Tikslas 

Prisidėdami prie viešosios įstaigos „Humana People to People Baltic“ organizuojamos socialinės partnerystės programos „Valgyk protingai!“ jau antrus metus kvietėme Vilniaus mieste veikiančias bendrojo ugdymo įstaigas teikti paraiškas dalyvauti programoje ir jos įgyvendinimui gauti 2 500 Eur finansavimą.
Programa siekiama kelti mokinių asmenines kompetencijas, ypač nuostatas gyventi ir maitintis sveikai, tausoti maistą ir aplinką. Suteikiant lėšų maisto produktams ir maisto gamyboms reikmenims įsigyti, skatinamos įvairesnės, naudingesnės, šiuolaikiškos technologijų pamokos.

Veiklos

Mokykloms suteikiami ne tik papildomi finansai, bet ir naudingi mokymai, padedantys pedagogams kuo tvariau ir efektyviau panaudoti programos lėšas. 
Programos nuostatai

Pasiekimai 2025 m.

Programoje dalyvaujančios 30 savivaldybės mokyklos partnerio skirtomis lėšomis įsigyja vietos gamintojų produktus technologijų maisto gaminimo pamokoms. Iš skirtų lėšų dalies mokyklos taip pat gali atsinaujinti maisto gaminimo kabinetų įrangą.  

Šiais metais programoje dalyvauja 18  švietimo įstaigų. 

Vilniaus Balsių progimnazijos patirtis

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Donata Šablinienė
donata.sabliniene@eduvilnius.lt

Tikslas

Pasitelkdami unikalią programą, siekiame atskleisti ir ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybingumą, kritinį mąstymą ir kitas svarbiausias kompetencijas. Norime padėti mokykloms kurti aktualų, XXI amžių atliepiantį ugdymo procesą ir suteikti praktinę pagalbą sprendžiant aktualius mokymosi  
iššūkius.

Veiklos

Programa unikali savo metodika. Ji sukuria erdvę mokinių, mokytojų ir įvairių kūrybinių sričių praktikų partnerystėms, kurių metu kartu sprendžiami konkretūs mokymosi iššūkiai, kuriami ir išbandomi dalykų intergavimu, tyrinėjimu ir problemų sprendimu pagrįsti ugdymo metodai.

Dirbama su:

– Viena klase ar tiksline mokinių grupe, kartu su mokytojais ir programos kūrėju;
– Buriamas Mokytojų klubas – mokytojus vienijanti erdvė, joje mokomasi kartu spręsti aktualius iššūkius.

Nauda visai mokyklai – kuriama pasitikėjimu, atvirumu, refleksija ir kryptingu tobulėjimu pagrįsta mokyklos kultūra.

Nuo 2016 metų programoje sudalyvavo 24 Vilniaus miesto mokyklos.  

Pasiekimai 2024–25 m. m.

2024–25 m. m. Tyrinėjimo meno programoje įgyvendinti 8 projektai. Iš viso dalyvavo 37 mokytojai ir administracijos atstovai bei 109 moksleiviai iš 4 mokyklų. 

Nuo 2016 m. programoje sudalyvavo 28  Vilniaus miesto mokyklos. 

Programoje dalyvavusių mokyklų sąrašas

Apibendrintos patirtys ir įžvalgos:

Kultūrinis ugdymas Vilniaus mokyklose 2023–2025 m.

2023–2024 m. Vilniaus mokyklų projektų apžvalga

2022–2023 m. Vilniaus mokyklų projektų apžvalga

Mokymasis už klasės ribų. Praktinės rekomendacijos 

2021–2022 m. Vilniaus mokyklų projektų apžvalga

Rekomendacijos ugdantiems penktokus

Programos „Tyrinėjimo menas Vilniuje“  autoriai ir įgyvendintojai – Kūrybinės jungtys

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Asta Morkūnienė
asta.morkuniene@eduvilnius.lt

Tikslas

Kiekviena organizacija gali patobulinti savo procesus – mokykla taip pat. Siekiame skatinti spartesnę pažangą ir gerinti ugdymo kokybę Vilniaus miesto mokyklose, kviesdami mokyklos komandas pačias įsivardinti probleminę mokyklos sritį ir gaunant sisteminę pagalbą, kartu spręsti išsikeltą iššūkį.

Veiklos

Nuolatinis tobulinimas (angl. Continuous Improvement) – tai LEAN sistemos atšaka, pritaikyta švietimo sistemai, mokanti stebėti mokykloje vykstančius procesus, juos analizuoti ir gerinti ugdymo kokybę, mokinių socialinę ir emocinę gerovę. 

Taikant šią metodiką labai svarbūs visos bendruomenės susitarimai ir vieninga vizija, kasdienis mokytojų bendradarbiavimas. Kasdien taikomos  priemonės stebėti individualią, klasės pažangą, skatinama asmeninė mokinių atsakomybė už mokymosi rezultatus.

Pasiekimai 2025 m.

2025 m. tęsiame „Nuolatinis tobulinimas švietime“ mokymus, kuriuose Vilniaus mokyklų pedagogai susitinka kas mėnesį gauti teorinių žinių, reflektuoti, pasidalyti, ką pavyko išbandyti praktiškai. Dalyvės: Vilniaus „Ateities“ mokykla, Vilniaus Taikos progimnazija, Vilniaus Senvagės ir Vilniaus krikščionių gimnazijos, Vilniaus lopšeliai-darželiai „Viltenė“ ir „Vandenis“. 

2025 m. lapkritį 19 Vilniaus miesto pedagogių iš 7 švietimo įstaigų vyko į stažuotę Nyderlanduose, kur padedamos nuolatinio tobulinimo ekspertės Marijke Broer (Klasse.pro) turėjo galimybę pamatyti, kaip ne vienerius metus olandiškų mokyklų vidinė kultūra kuriama nuolatinio tobulinimo principais. 

Reflektuojant stažuotę, dalyvės pažymėjo, kad Nyderlandų mokyklų patirtys padrąsino ir įkvėpė dirbti su nuolatiniu tobulinimu savo įstaigose. Vienos jų bandys klasėse išsikelti elgesio gerinimo tikslus, peržiūrės mokinių aplankus, apgalvos jų tobulinimo galimybes. Kitos labiau susitelks į mokytojo darbo laiko efektyvų naudojimą, organizuojant struktūruotus surinkimus, ieškant problemų sprendimo kartu, būdų gerinti pamokos kokybę drauge su kolegomis, o ne vienumoje. Visos stažuotės dalyvės minėjo, kad ant mokyklos sienų, klasėse, vadovų kabinetuose matoma įstaigos vizija, tikslai, planai skatina įsitraukimą, supratimą, kad esi įstaigos dalis. 

Nuolatinio tobulinimo švietime metodika 2025

„EDU Vilnius“ direktorės pavaduotoja dr. Jurgita Rimkuvienė Europos mokyklų švietimo platformai parengė straipsnį apie Nuolatinio tobulinimo programą ir jos įgyvendinimą Vilniaus ugdymo įstaigose.

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Jurgita Rimkuvienė
jurgita.rimkuviene@eduvilnius.lt

Tikslas

Siekiame stiprinti lietuvių kalbos mokėjimą tarp mokytojų, kuriems ši kalba nėra gimtoji. Gerai mokėdami kalbą šalies, kurioje gyvena, pedagogai gali tvirčiau jaustis mokytojų bendruomenėje, drąsiau dalyvauti mokymuose ir kurti ryšius su kolegomis už savo mokyklos ribų.

Pasiekimai 2025 m. 

Dvikalbystė.

Vykdomas dvikalbio ugdymo projektas trijuose ikimokyklinio ugdymo mokyklose. Programa kuriama kartu su mokslų daktare Aldona Mazolevskiene. Jos metu: 

•     Suorganizuoti 3 bendri mokyklų susitikimai dalijantis gerąja praktika ir vieni mokymai.  
•     Įstaigos buvo aprūpintomis priemonėmis, padedančiomis įgyvendinti dvikalbį ugdymą. 
•     Suorganizuoti du pažintiniai vizitai į daugiakalbį darželį „Katino dienelės“.  
•     Įvyko 6 grupės veiklos stebėjimo vizitai.  

Taip pat suorganizuoti 2 seminarai Vilniaus miesto dvikalbių darželių vadovams ir mokytojams, siekiant juos supažindinti su dvikalbio ugdymo praktikomis. Dalyvavo 60 dalyvių. 

Lietuvių kalbos mokymai mokytojams. 

90 mokytojų sėkmingai baigė 2024–25 m. organizuotus lietuvių kalbos mokymus mokytojams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių. 

100 mokytojų iš ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų pradėjo mokytis 2025–26 m. m. organizuojamuose kursuose.

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovas Gražvydas Kazakevičius
grazvydas.kazakevicius@eduvilnius.lt

Tikslas

Tarptautinių programų pažymėjimai yra atpažįstami daugelyje pasaulio universitetų, o tokios programos paruošia vaikus platesniam pasauliui. Mokytojai, įgyvendindami programą, turi galimybę tobulinti savo profesinius įgūdžius, dalyvauti tarptautiniuose mokymuose, įgyvendinti inovatyvias ugdymo metodikas ir dirbti su modernia, nuolat atnaujinama programa. 

Pasiekimai 2025 m.

Vilniaus miesto savivaldybė ir Tarptautinio švietimo grupė iš Cambridge University Press & Assessment (Cambridge International Education) pasirašė ketinimų protokolą. 

Pagal jį įtvirtinamas abiejų pusių bendradarbiavimas, siekiant stiprinti kokybiško tarptautinio švietimo plėtrą Vilniuje.  

Nuo 2024 m. penkiose sostinės savivaldybės mokyklose: 

•     „Spindulio“ progimnazijoje,  
•     Pavilnio progimnazijoje,  
•     Balsių progimnazijoje,  
•     Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje ir darželyje, 
•     Žemynos gimnazijoje 

jau diegiamos Cambridge programos. Rudenį vadovai ir koordinatoriai dalyvavo kasmetinėje vadovų konferencijoje Kembridže, Jungtinėje Karalystėje. 

Vilniuje taip pat plečiama Tarptautinio Bakalaureato (TB) sistema. Prie 2 šia programa dirbančių mokyklų (Vilniaus licėjaus ir Vytauto Didžiojo gimnazijos) jungiasi dar 5 mokyklos ir 4 darželiai. 

Vilniuje lankėsi TB konsultantė Kathrin Fox, su tikslu susipažinti su mokyklomis, ieškoti būdų kaip palengvinti mokymo ir pasiruošimo mokymui procesą. Mokyklų atstovai džiaugėsi juos vienijančia filosofija ir galimybe Vilniaus m. vaikams pasiūlyti kitokį mokymąsi. Taip pat, šiais metais TB mokyklų atstovai lankėsi Tarptautinėje TB konferencijoje Hagoje. 

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Andra Litvinaitė
andra.litvinaite@eduvilnius.lt

Tikslas

Siekiame įgalinti mokyklų bendruomenių atstovus:  

• suprasti geros mokytojų savijautos svarbą mokykloje;  
• gebėti į(si)vertinti bendrą mokytojų  savijautą mokykloje;  
• suprasti, kaip atpažinti stresines situacijas, perdegimą, kitus sunkumus ir kaip su tuo tvarkytis;  
• suprasti ir gebėti taikyti mokykloje mokytojų  tarppusavio paramą savijautos gerinimui;  
• suprasti ir gebėti ugdyti mokytojų psichologinį atsparumą.

Žodis „atspari“ apima pagrindines programos temas: A – Atsparumas (psichologinis); T – Tarpusavio parama; S – Streso valdymas; P – Perdegimo prevencija; A – Aplinkos gerinimas; R – Ryšių stiprinimas, I – Įgalinimas. 

Pasiekimai 2025 m.

Įgyvendinta 42 akad. val. kvalifikacijos tobulinimo programa „Atspari mokykla. Mokytojų savijautos stiprinimas: nuo streso valdymo iki bendruomenės atsparumo“, kurią baigė 24 dalyviai. Mokymuose dalyvavo 5 Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų komandos, t. y., tie žmonės, kurie gali daryti įtaką dėl savo mokyklos mikroklimato, mokytojų savijautos gerinimo: direktoriai, pavaduotojai, psichologai, socialiniai pedagogai, mokytojai.  

Mokymais siekiama įgalinti mokyklų bendruomenių atstovus: suprasti geros mokytojų savijautos svarbą mokykloje; gebėti į(si)vertinti bendrą mokytojų savijautą mokykloje; suprasti, kaip atpažinti stresines situacijas, perdegimą, kitus sunkumus ir kaip su tuo tvarkytis; suprasti ir gebėti taikyti mokykloje mokytojų tarpusavio paramą savijautos gerinimui; suprasti ir gebėti ugdyti mokytojų psichologinį atsparumą. 

Dalyvavimui programoje 2026 m. patvirtintos 6 mokyklų komandos.  

Citatos iš įsivertinimo: 

- Atsirado gilesnis supratimas kaip įvertinti bendrą mokytojų savijautą, gebėjimas sukurti nesudėtingą įrankį bendros mokytojų savijautos vertinimui, kas tikėtina turės įtakos ne tik pačių mokytojų, bet ir mokinių, mokyklos kultūros bei bendros edukacinės aplinkos gerovei. Planuojama ieškoti papildomų priemonių darbuotojų savijautai gerinti. 

Puikūs mokymai, konkreti pagalba mokyklų kolektyvams. 

- Mokymai man suteikė žinių, kaip gerinti savo savijautą darbe, valdyti stresą ir skatinti profesinį bei asmeninį augimą. Tai turėtų stiprinti motyvaciją ir mažinti profesinio perdegimo riziką. Labai patiko, nauda didelė. 

- Naudingi įstaigai, komandai ir asmeniškai telkimui ir priemonių pasirinkimui mokytojų savijautos gerinimo. Ši tema sugulė į struktūruotą kontekstą. Atsakė į klausimus: kas tai, kiek tai platu, kas atsakingas, kaip veikti bendruomenėje. 

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Dagna Švedaitė
dagna.svedaite@eduvilnius.lt

Tikslas

Emocinė sveikata daro reikšmingą įtaką moksleivių akademiniams pasiekimams, socialiniams įgūdžiams ir bendrai savijautai. Norėdami sėkmingai paruošti jauną žmogų gyvenimui, privalome užtikrinti jo gerovę mokykloje, suteikiant maksimalų palaikymą. Vilnius tampa pirmuoju miestu, pritaikydamas profesionalų parengtus „Vaikui saugios aplinkos standartus“ kaip universalų metodą, kuriant saugią mokyklą visiems. 

Pasiekimai

8 sostinės mokyklos pareiškė norą dalyvauti pilotiniame „Vaikui saugios aplinkos standartų“ projekte. 

Mokyklos pirmiausia rengia Vaiko apsaugos politiką, kuri apibrėš mokyklos vertybes ir septynias pagrindines standartų numatytas sritis. Viena jų – dėmesys mokykloje dirbančiam personalui ir naujai priimamiems darbuotojams. Kita svarbi kryptis – vaikų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas. Saugiai aplinkai labai svarbus ir bendradarbiavimas su tėvais, jų švietimas, taip pat didelis dėmesys skiriamas fizinei mokyklos aplinkai: jos saugumui, nusiraminimo ir poilsio erdvėms, svarbi griežta pašalinių asmenų patekimo kontrolė. Dėmesys skiriamas ir visos bendruomenės, įskaitant ir pačius vaikus, įsitraukimui, nuolatiniam monitoringui, stebėsenai ir prieinamumui. 

Daugiau informacijos: www.vaikuisaugiaplinka.lt

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Dagna Švedaitė
dagna.svedaite@eduvilnius.lt

Tikslas

Žema mokinių motyvacija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių prastus pasiekimus. Todėl mokymosi sužaidybinimas, pasitelkiant mokiniams įdomesnes formas, gali tapti puiku įrankiu ne tik sudominti mokinius, bet ir juos motyvuoti bei siekti geresnių pasiekimų.

Veiklos

Kompiuteriniai žaidimai jau yra mokinių gyvenimo dalis. Esportas – tai varžymusi pagrįstas virtualus sportas. Esporto suteikiamos galimybės padeda mokiniams ugdytis darbo komandoje įgūdžius, kūrybiškai spręsti problemas bei mokytis siekti tikslų. Kai kurios pasaulio valstybės jau dabar viena ar kita forma integruoja esportą į ugdymą.

Užsiėmimų metu mokiniai ne tik atlieka komandines ir individualias užduotis, mokosi strategijos ir veiksmų planavimo, taktikos kūrimo, bet ir sveikos gyvensenos, emocijų valdymo, asmeninių tikslų siekimo ir rezultatų įsivertinimo. Pasauliniai tyrimai rodo, kad esportas ypač naudingas žemesnių pasiekimų mokiniams, kaip naujas būdas sudominti ir motyvuoti mokinius.

Pasiekimai 2025 m.

Baigta įgyvendinti esporto programa jaunimo mokykloje ir paskelbta pilna atlikto kokybinio tyrimo apie esporto pamokų programos poveikį 9 kl. mokiniams ataskaita. 

Esporto pamokų programos poveikio 9 klasės mokiniams tyrimo ataskaita

Kontaktinis asmuo:

Projektų vadovė Rūta Mazgelytė
ruta.mazgelyte@eduvilnius.lt

Tikslas

Siekiame sukurti tinkamas sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalią turintiems vaikams lankyti artimiausią pagal savo gyvenamąją vietą esančią mokyklą.

Veiklos

Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalios priimtos Švietimo įstatymo pataisos, kai nebeliks teisinių kliūčių negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams mokytis kartu su visais. Sukūrus tinkamas sąlygas, specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalią turintys vaikai galės lankyti artimiausią pagal savo gyvenamąją vietą esančią bendrąją mokyklą, todėl mažės specialiųjų mokyklų poreikis.

Organizuojame seminarus ir programas, padedančius pedagogams pasiruošti šiems pokyčiams.

Pasiekimai 2024 m.

2023–2024 m. m. pakvietėme ikimokyklinio ugdymo ir pradinių klasių mokytojus į ilgalaikius mokymus, grupines ir individualias konsultacijas „Laimingi kartu ugdydami ypatingus vaikus“. 

Juose sudalyvavo 23 pradinių klasių mokytojos ir 28 ikimokyklinio ugdymo mokytojos. 

Paprašius įvertinti mokytojai atsiliepė, kad mokymai buvo itin naudingi, jų žinios ir įgūdžiai po mokymų pagerėjo. Labiausia mokytojos vertino praktinius užsiėmimus, daugelis žinias pritaikė savo klasėse ir vėliau galėjo individualius atvejus aptarti su lektore.

Projekto „Prasmingas atvirasis mokymas: mokyklos ir bendruomenės sąveika“ (MOST)  tikslas yra apjungti mokyklas ir bendruomenes (šeimas, mokslininkus, piliečius, verslininkus ir kt.) sprendžiant aplinkosaugos problemas atliekų tvarkymo (2021 m.) ir energijos taupymo (2022 m.) srityse bei ieškant būdų, kaip savo bendruomenėje galima ieškoti tinkamiausių sprendimų.  

Projekto veiklos: 

1. Projekto metu mokyklos kviečiamos įgyvendinti mokyklos bendruomenės projektines veiklas. Įgyvendinant veiklas mokyklos turi galimybę tarpininkaujant projekto partneriams šalyje konsultuotis su ekspertais ar mokslininkais.
   Spauskite ir sužinokite daugiau apie mokyklos-bendruomenės projektinę veiklą.
2. Kiekvienoje projekto šalyje projektines veiklas įgyvendinusios mokyklos kviečiamos dalyvauti nacionaliniuose renginiuose-mugėse, kuriose visi pristato savo įgyvendintų projektinių veiklų rezultatus.
3. Projekto MOST partneriai dalyvauja baigiamojoje konferencijoje, kurioje aptariami mokyklos bendruomenių projektinių veiklų rezultatai projekto partnerių šalyse, pristatomi geriausi pavyzdžiai.  

Projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“ lėšomis. Projektą įgyvendina 23 institucijų iš 10 Europos šalių konsorciumas. Projektą koordinuoja Fraiburgo ugdymo mokslų universitetas, Lietuvoje projekto partneriai yra Vilniaus universitetas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija (įgyvendintojas – EDU Vilnius).

2022–2023 m. m. 26 mokyklų komandos vykdė energijos taupymo projektines veiklas. Geriausi pavyzdžiai buvo pristatyti baigiamojoje konferencijoje Olandijoje.

Mokyklų ir bendruomenių projektų planavimo ir įgyvendinimo santrauka mokytojams

Mokyklų ir bendruomenių projektų planavimo ir įgyvendinimo vadovas (EN)

Mokslo mugių ir partnerysčių mezgimo vadovas (EN)

Metodinės rekomendacijos ir mokyklų bendruomenių projektų pavyzdžiai (EN)

MOST projekto poveikio vertinimo ataskaita (EN)

Baigiamojo renginio Lietuvoje video

Projekto patariamoji taryba Lietuvoje:
Dr. Saulius Maskeliūnas, Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (https://www.liks.lt/)
Arminas Varanauskas, Žinių ekonomikos forumas (http://www.zef.lt/)
Daiva Viskontienė,  UAB „Biznio mašinų kompanija“ (https://bmk.lt/)
Girėnė Ščiukaitė, Bentley Systems filialas Lietuvoje (http://www.bentley.com)
Rigonda Skorulskienė, Kauno jėzuitų gimnazija (https://kjg.edupage.org/) 

Projekto atstovas projekto patariamojoje taryboje Europoje:
Marytė Skakauskienė 

Kontaktinis asmuo

Vilniaus universitetas: Eglė Jasutė,  Egle.jasute@fsf.vu.lt  
Edu Vilnius: Rūta Mazgelytė,  ruta@eduvilnius.lt  
Daugiau apie projektą skaitykite Vilniaus universiteto sveitainėje.
Oficiali projekto MOST svetainė.