Švietimo duomenų stebėsena

„EDU Vilnius“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe kasmet rengia Vilniaus miesto švietimo pažangos ataskaitą, kuri padeda įsivertinti miesto švietimo būklę ir priimti reikalingus sprendimus ateičiai. Visas ataskaitas rasite čia.

Pagrindinės 2024 m. ataskaitos įžvalgos:

•  Vilniaus miesto mokinių akademiniai pasiekimai 2023–2024 m. m. buvo aukštesni už šalies vidurkį, fiksuotas bendras pasiekimų pagerėjimas (išskyrus NMPP 4 kl.) nuo praėjusių mokslo metų;
• Vilniaus pedagogų bendruomenė – auganti ir senstanti;
• Pasiekimų skirtumai tarp Vilniaus miesto mokyklų išlieka netolygūs;
• Nemaža dalis Vilniaus mokinių mokyklose jaučiasi prastai ir nesaugiai, nesulaukia pakankamos paramos iš mokyklų darbuotojų, patiria patyčias. Ypač nerimą kelia neigiamas berniukų požiūris į mokymąsi ir prasta mergaičių emocinė savijauta;
• Nors Vilniaus mokyklose daugėja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, mokyklų infrastruktūra vis dar nepritaikyta regėjimo ir judėjimo negalią turintiems asmenims;
• Daugeliui Vilniaus mokyklų mokinių trūksta sveikos gyvensenos įpročių, savo sveikatą jie vertina neigiamai;
• Mokinių įtraukties į neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) veiklas progresas išlieka sąlyginis, tačiau specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių įtrauktis į NVŠ veiklas didėja.

2024 m. Vilniaus miesto švietimo pažangos ataskaita 

Jau du metus atliekamų tyrimų ataskaitose pateikiami analizės apie Vilniaus bendrojo, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojus, dirbančius savivaldybės švietimo įstaigose, rezultatai. Analizės tikslas – žvalgomuoju būdu įvertinti šiuo metu Vilniaus savivaldybės pavaldumo įstaigose dirbančių mokytojų amžių, stažą, užimamus etatus, krūvį, mokytojų įsidarbinimo ir išėjimo iš darbo tendencijas. Visas ataskaitas rasite čia.

Pagrindinės 2024 m. tyrimo įžvalgos:

1. Didesnė dalis mokytojų yra linkę dirbti padidinta etato dalimi. Yra požymių, kad tokia tendencija išlieka ir ryškėja (tokiu būdu šiemet užpildyta 288,42 etato), todėl laikytina, kad darbas padidintu krūviu tampa normalizuota mokyklų praktika. Tai ypač ryšku tarp skaitlingiausių dalykų mokytojų, taip pat mokyklose, kurių mokomoji kalba yra lenkų arba rusų. Ši tendencija, nors mokytojams suteikia finansinį atlygį, o mokyklų vadovams padeda spręsti tam tikrų dalykų mokytojų trūkumo problemą, neužtikrina pedagogų rezervo atsinaujinimo ir kelia mokytojų perdegimo riziką.

2. Mokyklose, kuriose ugdymas vyksta rusų mokomąja kalba, pedagogų rezervo atsinaujinimui ilguoju laikotarpiu iššūkių kelia didesnė nei kitose mokyklose priešpensinio ir pensinio amžiaus mokytojų dalis (37,9 proc.) ir nedidelis skaičius jaunesnių mokytojų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioms mokykloms jau dabar yra sudėtinga pritraukti jaunesnio amžiaus specialistų, todėl etatinis krūvis yra perkeliamas šiuo metu dirbantiems mokytojams. 5–10 metų laikotarpiu neatsinaujinant tokių mokyklų mokytojų bazei ir esamiems mokytojams išeinant į pensiją, jos neturės galimybių užtikrinti tinkamą ugdymo procesą. Didelių iššūkių turės ir tam tikrų dalykų mokytojų bendruomenės, kurių nemažą dalį (40,1–52,8 proc.) šiuo metu sudaro priešpensinio ir pensinio amžiaus mokytojai. Tai gimtosios kalbos (rusų), užsienio kalbos (rusų), chemijos, fizikos, matematikos mokytojai.

3. Nepaisant to, kad amžiaus struktūra, pedagoginis stažas rodo, kad mokyklose dirba pedagoginę brandą pasiekę mokytojai, yra išaugęs naujai į sistemą atėjusių (t. y. turinčių iki 2 m. pedagoginį stažą) mokytojų skaičius. Su sunkumais susiduria mokyklos, kuriose ugdymas vykdomas lenkų mokomąja kalba – jose naujų mokytojų itin maža dalis.

4. Analizuotam laikotarpiui yra būdingas neigiamas sudarytų ir nutrauktų darbo sutarčių balansas: vidutiniškai per pusmetį nutrauktoms 339 darbo sutartims tenka po 145 sudarytas darbo sutartis. Pastaraisiais metais bent ketvirtadalis visų nutrauktų darbo sutarčių yra su pensinio amžiaus sulaukusiais mokytojais, likusios nutrauktos darbo sutartys yra su darbingo amžiaus mokytojais ir gana tolygiai pasiskirsto tarp amžiaus grupių. Tokia sudaromų ir nutraukiamų darbo sutarčių balanso ir demografinė nutraukiamų sutarčių tendencija neleidžia tinkamai pasipildyti pedagogų rezervui ir įspėja dėl to, kad didesnė dalis mokytojų iš mokyklos išeina ne dėl to, kad sulaukia pensinio amžiaus (išskyrus mokyklas rusų mokomąja kalba ir iš dalies mokyklas lenkų mokomąja kalba), o dėl kitų priežasčių (keičia mokyklą, išeina į privačią mokyklą, palieka švietimo sistemą ar kt.).

5. Pažymėtina, kad darbo sutarčių sudarymas išsiskiria aiškiu sezoniškumu, nes didesnė darbo sutarčių dalis sudaroma prieš mokslo metų pradžią ar jų pradžioje. Nutrauktų sutarčių sezoniškumas pastaraisiais mokslo metais kiek sumenko dėl to, kad reikšminga dalis sutarčių nutraukiama prieš mokslo metų pradžią, jų pradžioje ir mokslo metų pabaigoje. Tai reiškia, kad mokyklų vadovai šiais mokslo metais turėjo aiškesnį mokytojų poreikio paveikslą šiek tiek anksčiau nei ankstesniais metais ir atitinkamai mokytojų paieškai turėjo ilgesnį galimybių „langą“ nei ankstesniais metais – visą vasaros laikotarpį.

6. Analizuojamu laikotarpiu sudarytoms darbo sutartims yra būdinga tai, kad daugiau nei penktadalis darbo sutartis su Vilniaus m. sav. mokyklomis sudariusių mokytojų neturi pedagogo profesinės kvalifikacijos. Auganti sutarčių su tokiais mokytojais dalis rodo, kad pedagogo profesinę kvalifikaciją turinčių mokytojų nepakanka, todėl mokyklų vadovai, spręsdami darbuotojų trūkumo problemą, dirbti mokytojais vis dažniau priima iš kitų sričių ateinančius specialistus.

7. Įdomu tai, kad visų naujai darbo sutartis sudariusių mokytojų amžiaus profilis skiriasi pagal mokyklų mokomąsias kalbas. Mokyklose lietuvių mokomąja kalba dažniausiai darbo sutartys sudaromos su 33–43 metų naujais mokytojais. Į šias mokyklas ateina profesinės patirties (pedagoginės arba kitokios) jau sukaupę asmenys. Nors negalima pasakyti, ar šie asmenys yra anksčiau palikę mokyklą, ar joje dirba pirmą kartą, šis niuansas leidžia manyti, kad tokie mokytojai yra labiau motyvuoti ir profesiją renkasi tikslingiau.

8. Mokyklose rusų mokomąja kalba daugiau nei kitose mokyklose priimta pensinio amžiaus mokytojų – tai reiškia, kad šios mokyklos susiduria su naujų mokytojų pritraukimo problema.

9. Mokyklose, kuriose ugdymas vyksta lenkų, mišriomis ir kitomis mokomosiomis kalbomis, daugiau priimta 44–53 metų amžiaus mokytojų. Keltina prielaida, kad tai yra susiję su mokytojų migracija tarp mokyklų.

10. Didesnė ikimokyklinio ugdymo mokytojų dalis yra linkę dirbti neviršydami etato arba nepilna etato dalimi, o priešmokyklinio ugdymo mokytojai dažniausiai dirba kiek didesniu nei vidutinis pilnas etatas. Ši tendencija, nors gali sudaryti prielaidas nepilnu etatu dirbantiems specialistams derinti tiesioginį darbą ir kitas veiklas, o mokyklų vadovams – pritraukti specifinį darbuotojų segmentą, nekuria pakankamų galimybių pedagogų visavertei integracijai į ugdymo įstaigą, kelia didėjančios darbuotojų kaitos riziką.

11. Bendras Vilniaus m. sav. priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų pasiskirstymas pagal amžių yra pakankamai palankus. Tik nedidelė dalis mokytojų yra pensinio amžiaus, jie dirba nepilnu etatu (iš viso 175,71 etato). Dar šiek tiek padidinus naujų mokytojų pritraukimo apimtis, Vilniaus mieste būtų galima pasiekti subalansuotą priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų pasiskirstymą pagal amžių.

12. Didesnių problemų kyla ugdymo įstaigoms, kuriose ugdymas vykdomas rusų mokomąja kalba. Jose pedagogų rezervo atsinaujinimui ilguoju laikotarpiu iššūkių kelia didesnė nei kitose
mokyklose priešpensinio ir pensinio amžiaus mokytojų dalis (beveik 30 proc.) ir tai, kad šios mokyklos susiduria su iššūkiu pritraukiant jaunesnius nei 30 metų mokytojus.

13. Nepaisant to, kad priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų amžiaus struktūra, pedagoginis stažas rodo, kad šiose įstaigose dirba didesnės pedagoginės patirties turintys mokytojai, yra išaugęs naujai į sistemą atėjusių (t.y. turinčių iki 2 m. pedagoginį stažą) mokytojų skaičius.

Tyrimo ataskaita

Nuo 2022 m. gruodžio mėn. „EDU Vilnius“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe pradėjo įgyvendinti Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigų mokinių, personalo ir mokinių tėvų patirčių ir savijautos stebėseną.

Tikslas

Norime padėti mokykloms fiksuoti mokymosi aplinkos, mokinio gerovės, mikroklimato mokyklose rodiklių svyravimus, vykdyti diagnostiką, atpažinti problemines sritis ir, kai to reikia, jose atlikti intervencijas, pagrįstas duomenimis.
Taip pat siekiame padėti Vilniaus miesto savivaldybei įvertinti apibendrintus miesto rodiklius, kurie yra stebimi pagal savivaldybės strateginį planą.

Eiga ir metodika

Jau 96 % mokyklų jau išmėgino šį stebėsenos įrankį. 

Stebėsenos duomenų rinkimo, analizės sistema ir infrastruktūra tvarkomi centralizuotai, administruojami „EDU Vilnius“ ir paslaugos teikėjo UAB „Synopticom“. Sprendime pritaikyta verslo vadyboje išplėtota ir sėkmingai naudojama metodika, leidžianti mokykloms mažesnėmis darbo sąnaudomis, apklausų pavidalu periodiškai rinkti savo bendruomenės patirtis ir savijautą charakterizuojančius duomenis, juos analizuoti, pasitelkus vaizdžias ir visiems suprantamas rezultatų išraiškas, operatyviai reaguoti priimant kokybiškus sprendimus.

Pasiekimai 2025 m.

Jau 4-us metus Vilniaus miesto bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas kviečiame vykdyti mokyklų bendruomenių (mokinių, tėvų ir personalo) patirčių, savijautos bei pasitenkinimo mokykla apklausas ir naudotis Vilniaus miesto bendrojo ir ugdymo įstaigų švietimo stebėsenos instrumentu. 

Šiemet 98 % Vilniaus savivaldybės pavaldumo mokyklų  pareiškė norą atlikti mokinių, tėvų ir personalo patirčių, savijautos bei pasitenkinimo mokykla apklausas. 

2025 m. pabaigoje–2026 m. pradžioje dalyvių apklausas užpildė:
111 bendrojo ugdymo įstaigų; 
5400 mokyklų darbuotojų;
24460 mokinių;
18240 tėvų. 

2025 m. stebėsenos įrankiu pasinaudojo:  
48 ikimokyklinio įstaigos;  
apklausose dalyvavo 1161 darbuotojas; 
2770 tėvų. 

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Jurgita Rimkuvienė
jurgita.rimkuviene@eduvilnius.lt

Vilnius pirmą kartą dalyvauja tarptautiniame EBPO socialinių ir emocinių įgūdžių tyrime, kuriuo siekiama įvertinti penkiolikmečių mokinių socialinius ir emocinius gebėjimus. Šie įgūdžiai apima tokias savybes kaip empatija, savikontrolė, smalsumas, atsakomybė ir bendradarbiavimas. Jie yra susiję su mokinių gerove, akademiniais pasiekimais ir profesine sėkme. Tyrimo metu siekiama susitelkti į asmeninius ir tarpasmeninius gebėjimus, lemiančius, kaip moksleiviai orientuojasi socialinėje aplinkoje, valdo emocijas ir priima atsakingus sprendimus. Jame dalyvauja ir Vilniaus mokyklų vadovai bei mokytojai, užimantys svarbų vaidmenį socialiniame ir emociniame mokinių ugdyme. 

EBPO socialinių ir emocinių įgūdžių tyrimo duomenys leis įvertinti Vilniaus mokinių socialinių ir emocinių įgūdžių lygį miesto mastu, jį palyginti su kitomis šalimis ir miestais.. Taip pat kiekviena tyrime dalyvaujanti mokykla gaus ataskaitą apie savo socialinių ir emocinių įgūdžių lygį ir ugdymą. Tyrime dalyvauja tokios šalys kaip Ukraina, Italija, ir tokie miestai kaip Dubajus, Buenos Airės ir Helsinkis. 

2025 m. rudenį buvo atliktas pilotinis kokybinis tyrimas (4 mokyklos), skirtas verifikuoti pagrindinio tyrimo, vyksiančio 2026 m. rudenį, klausimyną.. Pagrindiniame tyrime dalyvaus didžioji dalis 9-tas klases turinčių mokyklų, virš 3000 mokinių ir apie 500 mokytojų.