Mokytoja Renata Žilėnienė vaikus ugdo ir per patirtis mieste

Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Renata Žilėnienė yra viena aktyviausių projekto „Vilnius yra mokykla“ dalyvių. Su savo mokiniais ji reguliariai leidžiasi į edukacines išvykas, kurių metu mokymasis persikelia į muziejus, parkus, parodas, viešąsias miesto erdves ar net viešąjį transportą. Mokytoja įsitikinusi, kad tokios pamokos ne tik padeda geriau suprasti mokomąją medžiagą, bet ir ugdo savarankiškumą, atsakomybę bei smalsumą.

Nuo atsitiktinio atradimo iki nuolatinio mokymosi mieste

Projektą „Vilnius yra mokykla“ Renata Žilėnienė atrado naršydama socialiniuose tinkluose, ieškodama būdų, kaip mokymąsi padaryti įdomesnį ir labiau įtraukiantį. „Vaikams vien klasėje kartais sunku išlaikyti dėmesį, todėl pradėjau ieškoti idėjų edukacinėms veikloms mieste ir pamokas padaryti gyvesnes bei įdomesnes. Labiausiai sudomino tai, jog projekte pateikiamos jau parengtos pamokos ir edukaciniai maršrutai po Vilnių. Tai labai patogu man, kaip mokytojai – nereikia visko kurti nuo nulio, galima pasirinkti veiklas pagal vaikų amžių, pomėgius ir mokomuosius tikslus“, – pasakoja mokytoja.

Pirmoji išvyka buvo kupina ir smalsumo, ir nežinomybės, tačiau vaikų reakcijos greitai išsklaidė visas Renatos abejones. Pamačius vaikų susidomėjimą, emocijas ir aktyvų įsitraukimą tapo aišku, kad toks mokymasis jiems labai naudingas: „Man svarbu ne tik pravesti pamoką, bet ir sukurti vaikams įdomų, patyriminį ryšį su mokymusi bei pačiu miestu.“

Už mokyklos ribų atsiskleidžia kitokios vaikų savybės

Pasak R. Žilėnienės, discipliną išvykų metu padeda išlaikyti ne griežtos taisyklės, o vaikų motyvacija ir susidomėjimas. „Kai pradinukai jaučia, kad jų laukia įdomi veikla, jie natūraliai labiau įsitraukia ir nori bendradarbiauti. Klasėje išvykos tapo ne „pertrauka nuo mokymosi“, o ypatinga mokymosi forma, kurios vaikai laukia su džiaugsmu“, – sako pedagogė. Tarp mokinių ir mokytojos jau sukurtas stiprus pasitikėjimas vieni kitais, tad neklausymo beveik nepasitaiko.

Mokytoja pastebi, kad mieste atsiskleidžia ir tos vaikų savybės, kurios klasėje ne visada matomos. Vieni mokiniai, kurie klasėje būna tylesni, mieste tampa drąsesni, smalsesni, daugiau klausinėja. Kiti parodo atsakingumą, gebėjimą padėti draugams ar orientuotis aplinkoje.

Kelionėms po miestą Renata renkasi viešąjį transportą, kuris taip pat tampa mokykla, nes čia vaikai mokosi savarankiškumo, susitarimų laikymosi, dėmesingumo vieni kitiems: „Tokios išvykos ugdo savarankiškumą ir supratimą, kad mokymasis vyksta ne tik klasėje, bet ir kasdieniame gyvenime.“

Reikia lankstumo, tačiau rezultatas vertas pastangų

Pamokų už mokyklos ribų organizavimas reikalauja daugiau pasirengimo nei įprastos veiklos klasėje. Mokytoja nuolat seka į www.vilniusyramokykla.lt įkeliamas naujas pamokas ir erdves bei planuoja, kaip jas integruoti į ugdymo procesą, derinti.

„Tenka kūrybiškai „pastumdyti“ pamokų temas, pakeisti eiliškumą ar derinti ugdymo turinį prie tuo metu mieste vykstančių veiklų. Vis dėlto būtent toks lankstumas leidžia mokymąsi paversti gyvu ir prasmingu. Jei klasėje vaikai apie kažką tik skaito vadovėlyje, tai mieste jie gali pamatyti tikrus objektus, dalyvauti parodose, edukacinėse pamokose, stebėti aplinką ir mokytis per patirtį“, – mano Renata.

Mokytoja stengiasi rinktis pamokas, kuriose augtų ir pati, nes tokios patirtys leidžia mokymąsi išgyventi kartu, o ne tik organizuoti jį iš šalies. Tad išskirtinių erdvių Renata ieško ne vien tik „Vilnius yra mokykla“ platformoje, bet ir socialiniuose tinkluose. „Kiekviena išvyka suteikia pažinimo, smagių akimirkų, po kurių lieka ne tik įrašai ar suplanuotos veiklos, bet ir vaikų emocijos, pokalbiai, nuotraukos“, – sako pedagogė.

Svarbi mokymosi dalis – ir bendravimas: „Vaikai mokosi bendrauti su įvairiais žmonėmis – ne tik su savo mokytoja, bet ir su edukatoriais, gidais, muziejų darbuotojais ar įmonių atstovais. Tokiose situacijose atsiskleidžia jų drąsa, smalsumas, gebėjimas užduoti klausimus ir išklausyti kitus.“

Mokytoja pastebi, jog pamokos mieste padeda vaikams suprasti įvairių profesijų reikalingumą ir prasmę, skatina domėtis darbu, žmonių veiklomis bei augina svajonę ir profesiją. Taip pat po tokių išvykų mokosi reflektuoti – aptarti dienos įvykius, pasidalinti įspūdžiais, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas draugams.

„Jie mokosi aiškiai papasakoti, ką patyrė, ką naujo sužinojo ir kuo veikla buvo naudinga. Šiuos įgūdžius vaikai vėliau perkelia ir į bendravimą su tėvais – geba papasakoti, kaip praėjo diena, kas paliko didžiausią įspūdį, ką suprato ar išmoko“, – pastebi Renata.

Didžiausias įvertinimas – vaikų emocijos

Mokytoja sako, kad tėvai tokį ugdymo būdą vertina itin palankiai: „Jie mato, jog tai vaikams suteikia ne tik žinių, bet ir vertingų gyvenimiškų patirčių. Tėvams svarbu, kad auga smalsi, atsakinga ir aplinką pažįstanti karta, kuri mokosi būti sąmoningais piliečiais.“ Tačiau geriausiais ambasadoriais tampa patys vaikai, grįžtantys pilni įspūdžių, užsidegę pasakoti tėvams, ką pamatė, išgirdo ar patyrė.

Taip pat tėvai visuomet gauna nuotraukų, todėl gali kartu su vaikais prisiminti dienos įvykius, aptarti veiklas, pasidžiaugti pasiekimais ar naujais atradimais. „Tokiu būdu mokymasis tęsiasi ir namuose – vaikai mokosi pasakoti, dalintis mintimis, o tėvai tampa aktyviais jų patirčių klausytojais bei palaikytojais“, – džiaugiasi Renata.

Svarbiausia yra pabandyti

Mokytojams, kurie dar nesiryžta organizuoti pamokų mieste, R. Žilėnienė pataria pradėti nuo mažų žingsnių – išeiti į savo mokyklos kiemą arba artimiausią parką. 

Pedagogės nuomone, taip pat svarbu pažinti savo mokinių charakterius, poreikius, pomėgius ir galimybes: „Kiekviena klasė yra skirtinga, todėl mokytojas turi pasiūlyti tai, kas konkretiems vaikams būtų įdomiausia ir prasmingiausia. Kai vaikai jaučiasi įtraukti ir susidomėję, disciplinos problemų dažniausiai kyla gerokai mažiau.“

Žinoma, pasiruošimo didesnėms išvykoms reikia daugiau. Pedagogė pataria ruoštis nuo pirmos klasės – mokytis susitarimų, atsakomybės, saugaus elgesio viešose vietose – stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. „Kai klasėje sukuriamas stiprus ryšys, vaikai supranta, kad išvykos yra bendras nuotykis ir atsakomybė. Svarbiausia turbūt yra pabandyti“, – mano Renata.