Darbo inspekcija: „Vilnius yra mokykla“ – investicija į teisinės valstybės ateitį

Mokytis už mokyklos ribų – ne tik proga mokiniams ir mokytojams prasiblaškyti nuo įprastų pamokų erdvių, bet ir pasisemti žinių iš profesionalų, išgirsti tikro gyvenimo pavyzdžių. Tokių galimybių suteikia prisijungusieji prie iniciatyvos „Vilnius yra mokykla“. O kalbantis su teisininku, darbo teisės taikymo švietimo sektoriuje specialistu, Darbo inspekcijos darbo santykių konsultantu ir Darbo tarybos pirmininku Romu Turoniu, akivaizdu, jog tai, kad organizacija prisijungė prie iniciatyvos, naudinga tiek mokiniams, tiek šaliai.

Kada ir kodėl apskritai nusprendėte prisijungti prie „Vilnius yra mokykla“?

Prieš porą metų pamačiau įrašą, kad laimėtas „Bloomberg Philanthropies“ konkursas ir bus pradėtos pamokos už mokyklos ribų. Perskaitęs susižavėjau šia idėja. Įraše skelbta, kad institucijos gali teikti pamokų pasiūlymus. Pasidalinau idėja su komandos nariais, visi entuziastingai ją priėmė. Mat ir turėjome šiek tiek patirties, nes vesdavome pamokas moksleiviams,  profesinio rengimo centrų mokiniams, bet nereguliariai. Greitai paruošėme pirmą pamoką „Pirmasis darbas: viskas, ką reikia žinoti apie darbo santykius“ ir pasisiūlėme dalyvauti. Iš viso per dvejus metus jau vedėme apie 50 pamokų.

Ką pasakojate pamokos metu?

Pradedame nuo bazinių dalykų: kas yra ir nėra darbo santykiai, pabrėžiame individualios, savanoriškos veiklos ir darbo santykių skirtumus. Pasakojame, kodėl dirbti be darbo sutarties negalima, paaiškiname, kuo blogai nelegalus darbas ir pan. Kalbame apie grafikus, darbo ir poilsio laiką, kas svarbu, taip pat darbuotojų pareigas ir kad reikia jų laikytis. Supažindiname, kokius darbus gali dirbti nepilnamečiai, kaip reglamentuojami darbiniai santykiai, kaip jie nutraukiami. Ypač akcentuojame darbuotojų saugą ir sveikatą, dalinamės konkrečiais nutikimais, kaip dėl netinkamų sąlygų žmonės gali žūti arba susižaloti. Mokiniams labai įdomūs realūs nutikimai, kurie greitai sugrąžina jų dėmesį, jei tik jis nukrypsta į telefoną.

Be abejo, kalbame ne tik apie jaunų žmonių teises, bet ir pareigas. Prisimenu, prekybos centro kioskelyje įdarbino jaunuolį. Darbdavys pastebėjo, kad jo darbo metu labai krito pardavimas. Šiuo atveju buvo įdarbintas slaptas prižiūrėtojas, kuris fiksavo šio žmogaus darbą. Pasirodo, jaunuolis išeidavo iš darbo valandai ar net ilgiau. Na, ir atleido jį per bandomąjį laikotarpį. Patekęs į darbo ginčų komisiją jaunuolis teigė, kad eidavo į tualetą. Nepaisant argumentų, akivaizdu, kad piktnaudžiavo savo teise, nesilaikė pareigų. Jaunimui paaiškinu, kad taip elgtis nevalia. Darbdavys irgi turi lūkesčių, yra sutartiniai dalykai, pareigos, kurias reikia vykdyti.

O kokio grįžtamojo ryšio sulaukiate iš mokinių?

Labai gerai prisimenu pirmą vestą pamoką. Man atrodė, kad visi mokiniai kone snaudžia. Pasakoju, vis bandau išjudinti, juokauju, traukiu vieną pavyzdį po kito, o visai nereaguoja. Kai tik atėjo „Kahoot“ viktorinos laikas, absoliučiai visi atsakinėjo labai gerai. Smarkiai nustebau, nes, pasirodo, jie ir klausė, ir išgirdo.

Kitais atvejais būna atvirkščiai, nelieka laiko pasakoti pasiruoštos medžiagos, nes sulaukiu labai daug protingų ir įdomių klausimų, net dirbame ilgiau nei buvome sutarę. Tad grįžtamasis ryšys visada priklauso nuo mokinių, klasės, nes kiekvienas susitikimas unikalus. Pastebiu tendenciją, kad prieš vasarą susidomėjimas ir aktyvumas didžiausias, nes dauguma jaunuolių planuoja įsidarbinti.

Ir grįžtamasis ryšys tęsiasi jau už pamokos ribų. Vasarą sekmadienį eidamas pirkti į parduotuvę ledų pamačiau dirbančias labai jaunas merginas. Nusprendžiau pasiteirauti, ar jos – pilnametės, nes sekmadieniais nepilnamečiams dirbti negalima. Jos mane patikino, kad taip – studentės. Pamažu įsišnekėjome apie kitus būtinus darbo santykių atributus, kol galiausiai viena mergina staiga prisiminė, kad dalyvavo mano pamokoje. Tada papasakojo, kad prieš darbindamasi perskaitė užrašus, kad tikrai viskas būtų tvarkingai. Vadinasi, ta medžiaga niekur nedingsta ir jaunuoliai ją susiranda, kai reikia.

O kokie darbo santykių pavojai tyko jaunų žmonių?

Išskirčiau du populiariausius. Pirma, darbdaviai kviečia pabandyti. Jaunuoliai pabando dieną, tris, tada gauna atsakymą, kad darbui netinka, o už tas dienas nesumoka. Tada jie natūraliai praranda tikėjimą, mano, kad tokie yra visi darbdaviai. Todėl pabrėžiame, kad jokių bandymų be dokumentų būti negali, tam skirti darbo sutartyje nurodyti bandomieji laikotarpiai. Nėra sutarties – yra pagrindas nemokėti, o skundai irgi ne visada patvirtinami, nes darbdavys ciniškai tikina nebendradarbiavęs.

Antra, pinigai vokelyje. Darbo sutartyje sutariamas vienas užmokestis, dažniausiai minimalus, o kitą dalį pažada sumokėti grynaisiais. Visiems tinka, kol įvyksta konfliktas. Taip irgi liekama be pažadėtos grynųjų dalies. Dalindamiesi tokiomis istorijomis jauniems žmonėms padedame suprasti, kad taip apgaunami ne tik jie, bet ir valstybė, slepiami mokesčiai.

Kad jau prakalbome apie valstybę, kaip manote, kokia tokių pamokų nauda ne tik mokiniams, bet ir organizacijoms ar visai šaliai?

Manau, kuo daugiau teisinio išprusimo, tuo daugiau pagarbos ne tik teisei ar jos normų laikymuisi, bet ir sutartiniams dalykams, net pačiam darbuotojui, nes jis nėra baudžiauninkas, darbo sutartis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas. Kai visi laikosi tų pačių taisyklių ir visiems vienodos sąlygos, neiškraipomas konkurencinis pranašumas, kurio bando įgauti sukčiaujančios, pajamas slepiančios įmonės. Kartu formuojama socialinės atsakomybės banga. Pavyzdžiui, „Baltoji banga“ daug kalba apie socialinę ir ekologinę atsakomybę, gerbiamas darbuotojų teises, pagarbų elgesį. Kai visi vienodai elgiasi, tada ir konkurencija kuriama ne mokant mažesnius atlyginimus, ne sudarant blogesnes darbo sąlygas, o inovatyvumu, našumu, efektyvumu. Tai organizacijas skatina elgtis taip, kad darbuotojas būtų motyvuotas dirbti.

Man labai patinka skandinaviška darbo kultūra, kur pareiga, teisės, pareigos tarpusavyje dera. Žinoma, ir ten visko yra, bet ji vis tiek kitokia. O mes einame jos link, situacija pamažu, mano nuomone, gerėja.
  
O kokia nauda Jums prisijungti prie „Vilnius yra mokykla“?

Na, mums nebereikia ieškoti mokinių. Mes paruošiame pamokas, skiriame laiko, o norintys registruojasi. Anksčiau reikėdavo švietimo įstaigoms siųsti laiškus, kvietimus, laukti, o dabar viskas kur kas paprasčiau. Kita vertus, tai yra investicija į ateitį. Išprusimas darbo klausimais reiškia, kad bus mažiau skambučių, paklausimų raštu. Tokia informacija – darbo skundų ar ginčų prevencija. Dabar, žinoma, dar to nejaučiame, bet tikimės, kad ateityje kils vis mažiau nesusipratimų.