Demokratija prasideda dar darželyje: „Vandenio“ patirtis su dalyvaujamuoju biudžetu

Vilniaus lopšelis-darželis „Vandenis“ – pirmoji sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaiga, išbandžiusi dalyvaujamąjį biudžetą. Tad privalėjome pakalbinti ir plačiau pasidalinti jų patirtimi, galbūt įkvėpsiančia išbandyti šią veiklą ir su savo mažaisiais mokiniais.

Kaip kilo mintis imtis veiklos, kuri lig tol buvo įgyvendinama tik mokyklose?

Mūsų kelias į dalyvaujamąjį biudžetą prasidėjo labai natūraliai – iš pokalbio apie vertybes, kuriomis gyvename kasdien. Įgyvendinant projektą „Tvariau“, mūsų darželyje lankėsi „EDU Vilnius“ projektų vadovė Donata. Diskutuojant apie jau vykdomas veiklas, pasidalinau, kad mūsų įstaiga kryptingai juda demokratinio ugdymo link – kalbėjome apie tai, kaip svarbu girdėti vaiko balsą, įtraukti vaikus į sprendimų priėmimą, ugdyti jų atsakomybę ir pilietiškumą nuo pat mažens. Tame pokalbyje nuskambėjo mintis, kuri iš esmės pakeitė mūsų kryptį: „Jums labai tiktų dalyvaujamojo biudžeto projektas.“

Nors ši iniciatyva iki tol buvo įgyvendinama tik mokyklose, mums tai pasirodė labai artima ir prasminga. Aš jau buvau susipažinusi su dalyvaujamojo biudžeto idėja, jos kuriama verte, todėl iš karto pajutau – tai yra būtent tai, ko reikia mūsų bendruomenei. Svarbiausia, kad buvo patikėta mūsų vizija. Mūsų siekis kurti demokratinę kultūrą darželyje, drąsa imtis naujų dalykų ir aiškus matymas, kodėl tai svarbu vaikams, atvėrė duris šiai galimybei. Parengėme paraišką – ir laimėjome. Tai buvo ne tik projekto pradžia, bet ir labai svarbus patvirtinimas, kad net ir ikimokykliniame ugdyme galime įgyvendinti aukštos vertės iniciatyvas, paremtas aktyviu vaikų dalyvavimu.

Kaip dalyvaujamasis biudžetas buvo organizuojamas ir įgyvendinamas jūsų įstaigoje?

Dalyvaujamasis biudžetas mūsų darželyje buvo organizuojamas kaip nuoseklus, vaikams suprantamas ir patyriminis procesas, kuriame kiekvienas etapas turėjo aiškią ugdomąją prasmę. Projekte aktyviai dalyvavo 100 priešmokyklinio amžiaus vaikų – jie siūlė idėjas, jas vystė ir pristatė. Į balsavimo procesą įtraukėme ir jaunesnius – nuo 4 metų amžiaus vaikus, taip stiprindami visos bendruomenės įsitraukimą.

Projektą pradėjome įvadiniu renginiu priešmokyklinių grupių vaikams. Jo metu vaikai buvo supažindinti su dalyvaujamojo biudžeto idėja, aptarėme, kas yra biudžetas, kaip jis paskirstomas darželyje, taip pat kalbėjome apie tai, kaip tvarumas atsiskleidžia darželio aplinkoje ir kasdieniuose pasirinkimuose. Kad ši tema būtų vaikams suprantama, pasitelkėme patyriminę veiklą „Pinigų bokštas“ – jos metu vaikai patys modeliuodami išteklių paskirstymą galėjo praktiškai pajusti pasirinkimų svarbą.

Toliau vyko kūrybinis etapas. Grupėse vaikai diskutavo, kokių pokyčių norėtų savo darželyje, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse „Mano idėja darželiui!“, o savo mintis išreiškė piešiniais. Šie piešiniai virto idėjų paroda, kurioje atsiskleidė vaikų kūrybiškumas – nuo vandens laboratorijos iki teatro ar filmų erdvės. Balsavimo procesą organizavome dviem etapais. Pirmiausia priešmokyklinukai kūrė mąstymo žemėlapius, diskutavo ir kiekviena grupė išsirinko vieną stipriausią idėją. Tuomet vaikai ruošė šių idėjų pristatymus – kūrė plakatus, šūkius, mokėsi argumentuoti ir pristatyti savo sumanymus. Antrajame etape visos idėjos buvo eksponuojamos Atradimų laboratorijoje – kupole. Čia vaikai iš skirtingų amžiaus grupių galėjo susipažinti su pasiūlymais ir balsuoti už jiems patraukliausią idėją. Tokiu būdu balsavimas tapo ne tik pasirinkimu, bet ir mokymosi procesu – vaikai mokėsi išklausyti, lyginti ir priimti sprendimus.

Pedagogų vaidmuo šiame procese buvo itin svarbus, tačiau ne dominuojantis. Mokytojai veikė kaip fasilitatoriai – jie padėjo vaikams suprasti procesą, kėlė klausimus, skatino diskusijas, tačiau sprendimus paliko patiems vaikams. Tai leido vaikams patirti tikrą dalyvavimo ir atsakomybės jausmą.

Kokias idėjas pasiūlė ugdytiniai?

Ugdytinių idėjos mus nuoširdžiai nustebino savo įvairove ir kūrybiškumu. Vaikai drąsiai siūlė tai, kas jiems svarbu ir įdomu – nuo baleto kampelio, „Hot Wheels“ trasų erdvių iki netikėtų ir žaismingų sumanymų, tokių kaip zuikių namai. Tai dar kartą parodė, kad vaikų vaizduotė neturi ribų, o suteikus jiems erdvės – jie generuoja labai autentiškas ir prasmingas idėjas.

Po diskusijų, kūrybinių dirbtuvių ir atrankos kiekviena grupė išsigrynino po vieną stipriausią idėją, kuri pateko į finalinį balsavimą. Finaliniame etape buvo pristatytos šios vaikų idėjos:

•    Kostiumų erdvė;
•    Vandens laboratorija;
•    Teatro erdvė;
•    Gimnastikos kampelis;
•    Filmų erdvė kupole.

Visos idėjos buvo ne tik kūrybiškos, bet ir prasmingos – jos atspindėjo vaikų poreikį judėti, kurti, tyrinėti ir vaidinti. Tai leido mums dar geriau suprasti, kokios edukacinės erdvės vaikams yra iš tiesų reikalingos ir laukiamiausios.

Kokie sunkumai kilo įgyvendinant ir kaip juos galiausiai pavyko išspręsti?

Projekto įgyvendinimas buvo intensyvus ir pareikalavo nemažai lankstumo. Vienas iš pirmųjų iššūkių – laiko planavimas. Siekiant kokybiškai įgyvendinti visas projekto veiklas, teko koreguoti įprastą ugdymo procesą, persidėlioti veiklas ir ieškoti būdų, kaip projektą natūraliai integruoti į kasdienę grupių veiklą. Kitas svarbus aspektas – stiprus vaikų įsitraukimas ir emocinis ryšys su savo idėjomis. Visos grupės labai tikėjo savo sumanymais, todėl buvo svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas jaustųsi išgirstas. Dėl to pedagogai skyrė daug dėmesio diskusijoms, refleksijoms, padėjo vaikams pristatyti savo idėjas, išklausyti kitus ir suprasti bendro sprendimo priėmimo procesą.

Sąmoningai akcentavome, kad šiame projekte svarbiausia yra dalyvavimas, kūryba ir bendras susitarimas. Taip pat priėmėme sprendimą visas vaikų pasiūlytas idėjas įgyvendinti etapais per kelerius metus. Tai leido išlaikyti vaikų motyvaciją, parodyti, kad kiekviena idėja yra svarbi, ir suteikė projektui tęstinumą. Visos grupės buvo apdovanotos tvariomis, ilgalaikėmis dovanomis, kas padėjo išlaikyti pozityvią atmosferą ir sustiprino bendruomeniškumo jausmą.

Galime drąsiai sakyti, kad šie iššūkiai tapo ne kliūtimi, o vertinga ugdymo dalimi – vaikai ne tik kūrė idėjas, bet ir mokėsi socialinių bei emocinių įgūdžių, kurie yra ne mažiau svarbūs nei pats projekto rezultatas.

Kokią matote dalyvaujamojo biudžeto naudą ikimokykliniame ugdyme? Ar planuojate šią praktiką tęsti ateityje?

Dalyvaujamasis biudžetas ikimokykliniame ugdyme kuria itin didelę pridėtinę vertę, nes leidžia vaikams mokytis per realią patirtį. Tai nėra teorinis kalbėjimas apie demokratiją – vaikai ją išgyvena patys: siūlo idėjas, diskutuoja, tariasi, balsuoja ir mato savo sprendimų rezultatus. Didžiausią naudą matome keliose srityse. Pirmiausia, stiprėja vaikų pasitikėjimas savimi – jie jaučiasi išgirsti ir svarbūs. Taip pat ugdomi sprendimų priėmimo, kritinio mąstymo, komunikavimo gebėjimai. Vaikai mokosi išsakyti savo nuomonę, ją pagrįsti, išklausyti kitus ir ieškoti bendrų sprendimų. Labai svarbus aspektas – pilietiškumo ugdymas. Vaikai pradeda suprasti, kad jie yra bendruomenės dalis, kad jų balsas turi reikšmę, o sprendimai daro įtaką aplinkai, kurioje jie gyvena. Tokiu būdu formuojasi atsakomybės jausmas, pagarba kito nuomonei ir suvokimas, kad bendri susitarimai kuria gerovę visiems.

Svarbi nauda atsiskleidžia ir mums, kaip įstaigai – geriau pažįstame vaikų poreikius, matome, kokios erdvės ir veiklos jiems yra aktualiausios. Tai leidžia kryptingiau planuoti ugdymo aplinką ir priimti labiau pagrįstus sprendimus.

Be abejonės, šią praktiką planuojame tęsti ir ateityje. Matome didelę jos vertę ir potencialą – dalyvaujamasis biudžetas tampa ne vienkartiniu projektu, o nuoseklia mūsų ugdymo kultūros dalimi. Sieksime šią patirtį plėsti, įtraukti dar daugiau bendruomenės narių ir toliau stiprinti vaikų balsą kasdienėje darželio veikloje.