Nuolatinis tobulinimas Vilniaus miesto ugdymo įstaigose: 2025–2026 m. m. patirtys

2025–2026 mokslo metais buvo tęsiami ilgalaikiai „Nuolatinio tobulinimo metodikos įgyvendinimo“ mokymai. Juose dalyvavo keturių mokyklų ir dviejų lopšelių-darželių komandos – iš viso apie 25–30 dalyvių.

Šiais metais daug dėmesio skirta platesniam mokyklų bendruomenių supažindinimui su nuolatinio tobulinimo principais, pagrindiniais metodikos elementais bei praktiniam patirčių dalijimuisi. Įstaigų lyderių komandos gilino žinias apie mokinių vedamų klasės valandėlių organizavimą, mokinio aplanko pildymą ir jo panaudojimą trišaliuose susitikimuose, taip pat apie metodinių grupių veiklos organizavimą remiantis nuolatinio tobulinimo principais.

Mokyklų pažangą nuolat stebėjo ir konsultavo nuolatinio tobulinimo ekspertė Marijke Broer, vedusi reguliarias koučingo sesijas. Pavasarį dalyviai gilinosi į veiklos tobulinimą taikant PDCA (Plan–Do–Study–Act) ciklą ir rengė planus, kaip po dvejų metų mokymosi nuolatinio tobulinimo metodiką integruos į visos mokyklos veiklą.

TŪM mokyklų įsitraukimas

Pratęsus programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) įgyvendinimą, dar dvi Vilniaus mokyklos – Vilniaus Sausio 13-osios progimnazija ir Vilniaus Žaros gimnazija – pasinaudojo galimybe mokytis nuolatinio tobulinimo (Lean) metodikos.

Vilniaus Pilaitės gimnaziją ir Vilniaus „Žiburio“ pradinę mokyklą toliau konsultavo Lean ekspertas Danas Zymonas, padėdamas mokykloms stiprinti jau pradėtas pokyčių iniciatyvas ir toliau plėtoti nuolatinio tobulinimo kultūrą.

Vilniaus mokyklų tinklaveikos renginys

„EDU Vilnius“ duomenimis, šiandien Vilniuje yra bent 16 ugdymo įstaigų, kurios mokėsi arba šiuo metu mokosi nuolatinio tobulinimo ir Lean principų bei taiko juos savo veikloje. Ypač džiugu, kad dalis įstaigų šį kelią renkasi savo iniciatyva, net ir be savivaldybės finansavimo. Viena iš tokių mokyklų – Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazija.

Siekdami suburti šias įstaigas į aktyvią besimokančią bendruomenę, gegužės 26 d. surengėme Vilniaus mokyklų tinklaveikos renginį, kuriame dalyvavo 33 atstovai iš 14 ugdymo įstaigų.

Pirmojoje renginio dalyje dalyviai klausėsi aštuonių trumpų pranešimų apie mokyklose pasiteisinusias praktikas ir naudojamus nuolatinio tobulinimo įrankius.

Rita Banel iš Vilniaus „Žiburio“ pradinės mokyklos pristatė metodines popietes, skirtas kolegialiam grįžtamajam ryšiui, bei pasidalijo patirtimi, kaip keičiasi požiūris į pamokų stebėjimą. Ji taip pat supažindino su Energingumo matuokliu, padedančiu stebėti pedagogų savijautą ir laiku identifikuoti nuovargio priežastis.

Mindaugas Briedis iš Vilniaus Pilaitės gimnazijos kalbėjo apie vadybinius sprendimus mokykloje ir pristatė metodinių grupių darbe taikomą 9 savaičių bei 4 ciklų veiklų modelį, paremtą PDCA principu. Gimnazijos patirtį papildė Jūratė Norkūnienė, pasakodama apie anglų kalbos mokytojų metodinės grupės iššūkius ir taikomus problemų analizės metodus „5 Kodėl?“ ir „5 Kaip?“.

Gintarė Statkienė iš Vilniaus „Taikos“ progimnazijos akcentavo reguliarių klasių vadovų susitikimų vertę bei pristatė mokykloje naudojamus duomenų centrus. Jie taikomi kiekvienoje klasėje, o jų pagrindu organizuojami ir trišaliai pokalbiai.

Greta Dudutė iš Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos pasakojo, kad duomenų centrų naudojimas klasėse stiprina mokinių atsakomybę už savo mokymąsi, skatina kelti aiškius ir pamatuojamus tikslus. Mokykla PDCA metodiką taiko visuose lygmenyse – nuo klasės iki visos organizacijos.

Simona Rudžionienė iš Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos pristatė pastangas ugdyti mokinių gebėjimą formuluoti SMART tikslus. Tam pasitelktas Burbulų metodas, kuris net 85 proc. mokinių padėjo suprasti ir tinkamai suformuluoti asmeninius tikslus.

Daiva Briedienė ir jos kolegės iš Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos, prie nuolatinio tobulinimo mokyklų tinklo prisijungusios prieš metus, pabrėžė duomenų analizės svarbą mokinio, klasės ir mokyklos lygmenimis.

Savo patirtimi taip pat dalijosi Ineta Paskačienė ir Vilma Bartulienė iš Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos, kurios pristatė, kaip nuolatinio tobulinimo įrankiai buvo pasitelkti mokinių skaitymo gebėjimams stiprinti.

Antrojoje renginio dalyje dalyviai turėjo galimybę praktiškai susipažinti su įvairiais nuolatinio tobulinimo įrankiais. Kiekviena metodiką taikanti įstaiga atsivežė po vieną sėkmingai naudojamą vizualų instrumentą – nuotrauką, schemą, brėžinį ar kitą pavyzdį. Tai suteikė galimybę kolegoms užduoti klausimus, aptarti taikymo galimybes ir pasisemti idėjų savo veiklai.

Vėliau dalyviai dirbo grupėse „Problemų sprendimo laboratorijoje“, kur analizavo realias savo įstaigų problemas, taikė žuvies kaulo metodą priežastims identifikuoti ir kartu ieškojo galimų sprendimų.

Renginys baigėsi refleksija ir pasiūlymais „EDU Vilnius“ dėl ateities veiklų. Dalyviai pabrėžė poreikį stiprinti tarpusavio ryšius, sudaryti galimybes lengviau rasti mokyklas, pasirengusias dalytis savo patirtimi, organizuoti reguliarius teminius susitikimus bent kelis kartus per metus bei kurti erdvę kalbėti ne tik apie sėkmes, bet ir apie iššūkius bei nesėkmes. Taip pat išreikštas poreikis plėtoti kolegialų veiklų stebėjimą ir sudaryti daugiau galimybių mokyklų darbuotojams vieniems kitus šešėliuoti.

Nuolatinio tobulinimo bendruomenė Vilniuje kasmet auga, o mokyklų dalijimasis patirtimis rodo, kad nuoseklus darbas, duomenimis grįsti sprendimai ir bendradarbiavimas tampa svarbia šiuolaikinės mokyklos kultūros dalimi.