Vilniaus progimnazijos ėmėsi iniciatyvos „mokykla be telefonų“: dalinasi patirtimi ir rekomendacijomis

Nacionaliniu mastu netylant diskusijoms apie išmaniųjų įrenginių žalą ir naudojimą mokyklose, net šimtas Vilniaus mokyklų savarankiškai mėgina atliepti ekranų žalą jauniems žmonėms pabrėžiančius tyrimus ir jau šiandien mokyklos bendruomenėse susitarė dėl įvairaus masto telefonų naudojimo apribojimų. 

„Edu Vilnius“ pakalbino dvi sostinės mokyklas - Taikos progimnazijos direktorę Vaidą Abramonienę ir Vydūno progimnazijos direktorę Jolantą Sereičikienę - kurios bendruomenėse susitarė dėl mobiliųjų telefonų atsisakymo. Teiravomės, kaip sekasi įgyvendinti iniciatyvą, kokios buvo mokinių ir tėvų reakcijos, kokie yra naujos tvarkos iššūkiai ir ar tokią praktiką jos rekomenduotų kitoms švietimo įstaigoms.

Nuo idėjos iki įgyvendinimo

Vilniaus Taikos progimnazijos direktorė Vaida Abramonienė pasakoja, kad idėja „Mokykla be telefonų“ sudomino lankantis stažuotėje Nyderlanduose. Ten išgirsti teigiami atsiliepimai apie mobiliųjų atsisakymą tiek pamokų, tiek pertraukų metu įkvėpė pamėginti šią praktiką ir Vilniuje, tad netrukus iniciatyva startavo dviejose bandomosiose klasėse.

Vilniaus Vydūno progimnazijos direktorė Jolanta Sereičikienė sako, kad apie iniciatyvos įgyvendinimą pradėjo galvoti po mokytojams ir mokinių tėvams 2024 m. spalio mėn. organizuoto Skaitmeninės etikos centro paskaitos apie laiko, praleidžiamo skaitmeninėje erdvėje, planavimą ir ekranų pavojus.

„Jau lapkritį bendruomenė susitarė, kad vyks ,,Mėnuo be telefono mokykloje“. Po jo siekėme sužinoti bendruomenės nuomonę, todėl apklausėme mokytojus, tėvus ir mokinius. Apklausos metu mokytojai išsakė pastebėjimus apie pagerėjusį mokinių dėmesingumą, susikaupimą, mokymosi motyvaciją pamokų metu. Taip pat sulaukėme ir mokinių tėvų palaikymo, prašymų pratęsti šį susitarimą. Įvertinę apklausos rezultatus, sutarėme atsisakyti telefonų ugdymo metu, o galutinį sprendimą priėmė Metodinė mokytojų taryba“, – apie iniciatyvos pradžią pasakoja J. Sereičikienė.

Taikos progimnazijos direktorė V. Abramonienė kalbėdama apie priimtą sprendimą pabrėžia, kad idėjai įgyvendinti ypač svarbūs bendradarbiavimas ir švietimas.

„Iniciatyva bandomosiose klasėse pasiteisino, jai pritarė ir klasės auklėtojai, ir mokinių tėvai, tad įžvalgomis pasidalinome klasių tėvų pirmininkų susirinkime. Siekdami į šį procesą įtraukti kuo daugiau bendruomenės narių, tėvų atstovų, paprašėme diskutuoti šia tema klasėse ir atlikti apklausas, ar pritartų atsisakyti telefonų ugdymo proceso metu. Be to, bendradarbiaudami su Skaitmeninės etikos centru vykdėme švietėjišką veiklą, diskutavome apie išmaniųjų įrenginių poveikį sveikatai ir ieškojome sprendimo, kaip iš mokinių surinksime telefonus. Galutinį sprendimą įtvirtino Mokyklos taryba. Parengę telefonų naudojimosi tvarkos aprašą, jį pristatėme tėvų susirinkimuose, pedagogų posėdyje ir klasių valandėlėse“, – pirmaisiais žingsniais dalijasi V. Abramonienė.

Taikos progimnazijoje telefonai nenaudojami pamokų ir pertraukų metu. Klasės auklėtojai arba mokytojai surenka mobiliuosius prieš pamokas ir grąžina joms pasibaigus. Jei reikalingi ugdymo metu, mokiniai įrenginius pasiima. O Vydūno progimnazijos mokinių prašoma laikytis draudimo naudotis mobiliuoju nuo 7.50 val. iki 14.35 val. Šioje mokykloje taip pat galima naudotis telefonu tik tuo atveju, kai jis reikalingas ugdymo tikslams ir leidžia dalyko mokytojas.

Dauguma tėvų pritaria, o mokiniai apsipranta

Pasiteiravus progimnazijų direktorių, kaip į iniciatyvą reagavo tėvai, abi vieningai sako, kad dauguma tėvų palaikė. Pavyzdžiui, Taikos progimnazijoje iš apklausoje dalyvavusių tėvų tik 12 proc. prieštaravo sprendimui. Konstruktyvių argumentų nesulaukė, tėvai labiausiai nerimavo dėl saugumo ir pasiekiamumo, t. y. kaip susisieks su vaiku, jei jam kils sveikatos ar kitų problemų.

Vydūno progimnazijoje mokosi 1135 mokiniai ir, anot direktorės J. Sereičikienės, tik kelių tėvams ši idėja atrodė nereikalinga, sulaukė nedaug komentarų, kad nepagrįstai ribojamos vaikų teisės.

Vaikų reakcijos į iniciatyvą, žinoma, buvo kiek aktyvesnės ir spalvingesnės. J. Sereičikienė pasakoja, kad ne visiems sutarimas ugdymo metu nenaudoti telefonų buvo priimtinas, tad klasės valandėlių metu vyko nemažai diskusijų, daug padėjo klasės vadovai.

Įsitraukimo ir švietėjišką veiklą pabrėžia ir V. Abramonienė teigdama, kad svarbų vaidmenį atliko mokinių tėvai.

„Jie informavo savo vaikus, kad mokykla ketina visiškai atsisakyti mobiliųjų telefonų ugdymo proceso metu. Kaip ir minėjau, vykdėme švietėjišką veiklą, kalbėjome su mokiniais, nes jie entuziazmo tikrai nerodė. Visi kartu ėjome į bendrą susitarimą. Be to, stebėdami bandomųjų klasių mokinių nuotaikas matėme, kad jie gana sėkmingai atsisako telefonų, sunkiausiai sekėsi pirmosiomis dienomis, pirmąją savaitę“, – apie vaikų prisitaikymą prie pokyčių pasakoja Taikos progimnazijos vadovė.

Abi direktorės pastebėjo, kad daugiausia reakcijų dėl naujovės sulaukė iš 7–8 klasių mokinių.

„Sprendimui atsisakyti telefonų labiausiai priešinosi aštuntokai, teigdami, kad jiems šitoje mokykloje mokytis liko tik keli mėnesiai, be to, daug ugdymo turinio yra skaitmeninėje aplinkoje“, – sako V. Abramonienė.

Teigiami pokyčiai – akivaizdūs

Pasiteiravus apie pokyčius, abi direktorės vieningai pasakoja, kad akivaizdžiai pagerėjo mokinių dėmesingumas, susikaupimas ir motyvacija. V. Abramonienė sako, kad ši iniciatyva apskritai atgaivino mokyklos gyvenimą, nes mokiniai per pertraukas daugiau bendrauja tarpusavyje.

„Mokykla pasidarė gyvesnė, triukšmingesnė, aktyvesnė. Mokiniai atsineša įvairių žaidimų, sušilus orams dažniau išeina į lauką pabėgioti, pasivaikščioti, žaisti kvadratą, futbolą ir pan. Pokštų taip pat atsirado daugiau. Bet mus, mokytojų bendruomenę, džiugina, nes tai ir yra visavertė mokykla su mokinių išdaigomis, juoku, žaidimais, pokalbiais“, – rezultatais džiaugiasi Taikos progimnazijos vadovė.

Pastebėdamos teigiamus pokyčius, abiejų progimnazijų direktorės rekomenduoja išmėginti šią praktiką ir savo mokyklose.
„Tik svarbu neskubant ir kantriai aptarti idėją su mokytojais ir mokinių tėvais. Tam, kad susitarimų būtų laikomasi sąmoningai, veiksminga daug dėmesio skirti švietimui. Svarbu, kad pokalbiai vyktų ne tik emocijų, bet ir argumentų kalba“, – pataria J. Sereičikienė.

Anot ugdymo įstaigų vadovių, pravartu būtų diskutuoti drauge su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pavyzdžiui, J. Sereičikienė sako, kad įstatyminis reglamentavimas būtų pagalba mokytojams, o V. Abramonienės pastebėjimu, svarbu apibrėžti, kaip sąmoningai ir tikslingai naudoti technologijas.

„Kuo daugiau visuomenės narių supras nekontroliuojamo laiko atžvilgiu išmaniųjų telefonų naudojimo žalą, tuo šis procesas bus sklandesnis. Mes tikrai neprieštaraujame, kad sąmoningai ir tikslingai būtų naudojamos technologijos ugdymo procese, tik reikia jausti ribą, kada jos kenkia sveikatai, atsiranda priklausomybių ir socialinis atsitraukimas. ŠMSM rekomendacijos, pritarimas ir reglamentavimas tikrai pagelbėtų mokykloms lengviau įgyvendinti šias vaikus saugančias iniciatyvas“, – mintimis dalijasi V. Abramonienė.

Trumpai apie iniciatyvos reglamentavimą

Vilniaus Vydūno progimnazijos mokiniai telefonus laiko kuprinėse, taip ugdomas jų sąmoningumas, jie patys kontroliuoja savo poelgius, laikosi susitarimo ir jų nenaudoja. Be to, šiuo metu rengiama naudojimosi mobiliaisiais telefonais tvarka. Susitarimas nenaudoti telefonų įrašytas į pageidaujamo elgesio skatinimo sistemą.

Dauguma Vilniaus Taikos progimnazijos klasių bendruomenių įsigijo saugias telefonų laikymo dėžutes, į kurias mokiniai sudeda aparatus prieš pamokas ir pasiima joms pasibaigus. Sąmoningai save kontroliuojantys gali išjungtus telefonus laikyti kuprinėje. Direktorė pastebi, kad kai kurie mokiniai į mokyklą atvyksta be mobiliųjų. Kadangi susitarimui atsisakyti telefonų pritarė progimnazijos savivaldos institucijos, direktoriaus įsakymu patvirtintas telefonų naudojimosi mokykloje tvarkos aprašas.