Ryšys prasideda nuo paprasto, bet nuoširdaus „labas“: „Pradedu mokyti Vilniuje“ 2025–2026 m. m.

Gegužės 21 d. susitikome dar viename baigiamajame programos „Pradedu mokyti Vilniuje“ renginyje. Kaip dažnai nutinka – metai prabėgo greičiau, nei spėjome sustoti ir tai pastebėti. Tarp mokymų, pamokų planavimo, ieškojimų ir ne kartą nuskambėjusio „nebespėju“ augo pradedančiųjų mokytojų patirtys, pasitikėjimas savimi ir – svarbiausia – santykis su mokiniu. 

Šie metai – pirmieji, kai mokytojai, dalyvaudami programoje „Pradedu mokyti Vilniuje“, gali surinkti 30 pedagoginių profesinių studijų kreditų. Dar 30 kreditų jie įgis nuo rugsėjo, tęsdami studijas universitete. Šia naujove šiemet pasinaudojo 17 mokytojų, kurie sėkmingai dalyvavo programoje „Pradedu mokyti Vilniuje“ visus mokslo metus. Iš viso pagalba pradedantiesiems mokytojams šiais metais pasinaudojo 45 pedagogai.

Simboliška, kad 2025–2026 m. m. sezono pradžioje ir pabaigoje mus lydėjo lektorius Evaldas Karmaza. Beveik prieš metus įvyko pirmas programos dalyvių susitikima tema „Tvarūs žingsniai mokytojo kelyje: nuo įsivaizdavimo link įgyvendinimo“. Tuomet kalbėta apie tai, kodėl renkamės būti mokytojais, kaip kurti ryšį su mokiniais ir nepamiršti, kad klasėje mokosi visi – ir mokiniai, ir mokytojas. Sutarėme dėl pirmos pamokos svarbiausio tikslo – ryšio su mokiniu, bei aptarėme kasdienius atsparumo ir perdegimo prevencijos būdus.

Programą užbaigėme susitikimu tema „Ir pabaigai… Atsakymai į tai, kas vis dar rūpi“. O rūpėjo daug. Mokytojai atsinešė tikrus, atvirus klausimus:

•    Kaip būti tvirtu ir kartu jautriu dirbant su „sunkiais“ mokiniais?
•    Kaip neperdegti, kai reikalavimų daug, o emocinio krūvio dar daugiau?
•    Kaip suderinti tai, kas rekomenduojama, tai, ko reikalaujama, ir tai, kas iš tikrųjų vyksta klasėje?
•    Kaip „neišsinešti klasės“ į savo kasdienybę už mokyklos ribų?
•    Kaip kalbėti su šiandienos mokiniais apie vertybes taip, kad jie išgirstų?

Tai klausimai be vieno teisingo atsakymo – bet su bendru ieškojimu, kuris ir kuria tikrą mokytojo brandą.

„Ypatinga tai, kad šioje kelionėje pirmamečiai neliko vieni be bendruomenės. Į susitikimus vis užsukdavo ir antrus, trečius metus programoje dalyvaujantys mokytojai – dalintis, padrąsinti, kartais tiesiog pabūti kartu. Taip gimsta bendruomenė, kuri ne tik moko, bet ir palaiko. Taip kuriamas ryšys“, – dalijasi programos vadovė Edita Linkevičiūtė.

Likus savaitei iki baigiamojo renginio įvyko dar vienas įkvepiantis susitikimas – patyriminė Vilniaus istorijos ir kultūros pamoka su mokytoju Vytautu Toleikiu. Jo pavyzdys priminė, jog mokytojas gali būti ne tik žinių perteikėjas, bet ir smalsumo žadintojas, pasakojantis, įkvepiantis, vedantis. Dalyviai sakė jautęsi ir kaip mokiniai, ir kaip turistai savo mieste – su nauju žvilgsniu ir atgijusiu smalsumu.

Ir galbūt tai yra viena svarbiausių pamokų – neleisti sau „sumokytojėti“, neprarasti gyvo santykio su pasauliu ir tuo stebinčiu vaiku savyje.

Birželio 8 d. trijų dienų vasaros mokymais prasidės nauja kelionė programos „Pradedu mokyti Vilniuje“ 2026–2027 m. m. dalyviams. Šiemet sulaukėme net 150 paraiškų, iš kurių 60 mokytojų pakvietėme pradėti šį kelią. O toliau – kaip visada – viską lems pasirinkimas pasilikti, bandyti, klysti, augti.

Nes mokytoju tampama ne per vieną dieną. Mokytoju tampama einant. Kartu.

Nuotr. Urtė Armour