Kaip Eglės Noreikienės klasėje telpa psichologija, inovacijos ir dizainas

Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Eglė Noreikienė Vilniaus metų mokytojų apdovanojimuose 2025 apdovanota už kūrybiškumą, inovacijas taikant naujus mokymo metodus, skatinančius mokinių motyvaciją, už gerosios patirties sklaidą ir dalinimąsi su miesto pedagogais.

Eglė šiandien prisipažįsta – mokytojos profesija niekada nebuvo jos svajonė. Vaikystėje, kaip ir daugelis, ji su drauge žaisdavo mokyklą, tačiau iš tiesų svajonė buvo visai kitokia – tapti dizainere arba psichologe. Vis dėlto, paskatinta mamos rinktis gyvenimiškesnę specialybę, ji pasirinko pradinio ugdymo pedagogiką ir šiandien tikina, kad tai buvo sėkmingas ir prasmingas posūkis. „Kaip sako mano kolegės, vis dėlto aš įgyvendinau savo svajonę: kiekvienoje situacijoje tenka būti ir psichologe – vaikams, tėvams, o kartais ir kolegėms. O savo kūrybines, dizainerės mintis išnaudoju dekoruodama klasės šventes ar kurdama mokiniams jaukią aplinką“, – pasakoja mokytoja.

Įkvėpimo šaltinis – mokiniai

Mokyklos bendruomenėje Eglė vertinama už kūrybiškumą bei inovacijas, kurias pati supranta paprastai – kaip gebėjimą mokymą priartinti prie vaiko kasdienybės. Tai nebūtinai technologijos ar sudėtingi metodai. Inovacija gali būti naujas žaidimas, netikėta mokymosi aplinka, kūrybiška užduotis. „Man svarbiausia, kad inovacijos skatintų vaikus tyrinėti, mąstyti savarankiškai, drąsiai reikšti mintis“, – sako pedagogė. Kartais idėjos gimsta iš kūrybos, kartais – iš psichologinio jautrumo, pajutus, kad klasei reikia kitokio ritmo ar būdo. Mokytojos žodžiais, inovacija yra nuolatinis ieškojimas, kaip mokyklą paversti vieta, į kurią norisi grįžti su šypsena.

Eglės idėjos ir įkvėpimas dažnai ateina iš pačių vaikų: jų klausimų, pastebėjimų ar smalsių žvilgsnių. Kūrybinių sprendimų ji ieško gamtoje, kasdienėse situacijose, pokalbiuose su kolegėmis, mokytojų bendruomenėse ir socialiniuose tinkluose. Seminarai, internetinės grupės, dalijimasis patirtimi – visa tai padeda atrasti ir pritaikyti naujoves, kurios tinka būtent jos klasei. „Man atrodo, kad geriausios idėjos gimsta tada, kai sujungiu profesionalias žinias su vaikų pasauliu – jų smalsumu, nuoširdumu ir noru tyrinėti“, – įsitikinusi mokytoja.

Kalbėdama apie tai, kas labiausiai motyvuoja šiandieninius pradinukus, mokytoja akcentuoja prasmę ir emocijas. Vaikams svarbu matyti, kodėl jie mokosi, kaip tai susiję su jų gyvenimu. Juos įkvepia veiklos, kuriose jie gali patys kurti, bandyti, eksperimentuoti, diskutuoti. Ne mažiau svarbus ir mokytojo dėmesys – padrąsinimas, pagyrimas, mažų pasiekimų pastebėjimas. „Vaikams svarbu jausti, kad mokytojas juos priima, kad klasėje gera, kad jie drąsiai gali suklysti ir pabandyti dar kartą. Kartais motyvaciją sustiprina mažos sėkmės, o kartais – tiesiog nuoširdus pokalbis“, – sako Eglė.

Svarbu prisiminti, kodėl pasirinkai šį kelią

Tarp visų patirčių ypatingą vietą užima kūrybinės dienos ir klasės šventės, kurių vaikai laukia su nekantrumu. Kiekviena šventė, dekoracijos, veiklos, eksperimentai ar net lobių paieškos tampa bendru nuotykiu. „Labiausiai džiugina, kai ryte vaikai atėję sako: „Šiandien labai anksti atsikėliau, nes norėjau kuo greičiau ateiti į mokyklą ir pažiūrėti, kokia bus diena!“. Tokios akimirkos primena, kad visos mano pastangos ir kūrybiškumas turi tikrą prasmę“, – sako pedagogė. 

Ne mažiau Eglei širdį glosto ir buvusių mokinių apsilankymai, kai jie su šypsena ir net šiek tiek pavydu žvelgia į dabartinius mokinius ir prisimena savo pradinių klasių metus.

Jaunam mokytojui, tik pradedančiam dirbti su pradinukais, Eglė patartų pirmiausia būti kantriam ir tikėti tuo, ką daro. Ji taip pat kviečia nevengti bandyti, klysti, ieškoti savo stiliaus, pažinti mokinius ir mokymąsi paversti atradimu, žaidimu. „Svarbu nepamiršti džiaugtis mažomis sėkmėmis. Kartais vienas vaiko pasakymas „Buvo labai smagu!“ ar spindinčios akys po pamokos yra didžiausias įvertinimas, primenantis, kodėl pasirinkai šį kelią“, – pabrėžia ji.

Po pamokų – tylos ir gamtos poreikis

Dirbant gyvybingame, emocijų kupiname pradinių klasių pasaulyje, svarbu nepamiršti pasirūpinti ir savimi. Geriausias Eglės poilsis po sunkios dienos ar savaitės – ėjimas pėstute namo: „Per tą laiką galvoje susidėlioja visos mintys, stebiu besikeičiančius gamtoje metų laikus ir įkvepiu tylą. Tai padeda nusiraminti“. Kartais atgaiva tampa buvimas vienumoje namuose, kartais – savaitgalio pabėgimas į gamtą, kur laukia tvenkinys, miško garsai, paukščiai, saulėlydžiai ir saulėtekiai. Tokios akimirkos  mokytoją atgaivina ir įkvepia naujai savaitei.

Paklausta, kokia paskutinė skaityta knyga paliko didžiausią įspūdį, Eglė išskiria Rahulo Jandialo „Kodėl mes sapnuojame?“. Sudomino mokslu pagrįstas autoriaus požiūris į sapnų pasaulį ir jų poveikį emocijoms, kūrybiškumui bei mokymuisi. „Jei išmoktumėme suprasti savo sapnus, galėtume keisti dienos eigą, savo požiūrį ir ar net sprendimus“, – sako pedagogė ir išskiria, kad ypač įdomu, jog sapnai padeda reguliuoti emocijas, stiprina kūrybiškumą, saugo prisiminimus, skatina mokytis ir net padeda įveikti traumas ar pasiruošti naujiems iššūkiams.

Dėkojame Eglei už jaukų, kūrybiškumu spinduliuojantį pokalbį bei linkime ir toliau nepamesti įkvėpimo kurti, pažinti ir dalintis tuo su vaikais.