Matematikė Zina Šiaulienė: „Nuovargis būna malonus, kaip po sporto, nes žinau, kad darbas buvo prasmingas“

Viena iš Vilniaus metų mokytojų 2025, Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė Zina Šiaulienė apdovanota už kūrybiškumo ugdymą, skatinant mokinių kritinį ir analitinį mąstymą, inovatyvių metodų taikymą ir puikų mokinių paruošimą pasaulinio lygio olimpiadoms. Su Z. Šiauliene pasikalbėjome apie matematikos ir kūrybos darną, gabius mokinius ir mokytojos darbo specifiką. 

Ką jums reiškia būti išrinktai viena iš Vilniaus metų mokytojų? Šis apdovanojimas įpareigoja ar įkvepia?

Vilniuje yra daug puikių mokytojų. Negalvoju, kad esu kažkuo ypatinga. Atsiimant apdovanojimą buvo toks jausmas, kad jį gavau už viso darbinio gyvenimo, trukusio daugiau nei 40 metų, nuopelnus. Jaučiausi įvertinta už įgyvendintas idėjas, kurios augino mane ir mano mokinius bei prisidėjo prie mūsų sėkmės kelyje į matematikos pasaulį. Šis apdovanojimas mane įkvepia bei įpareigoja dar ir todėl, kad jam mane pristatė matematikų bendruomenė.

Jus nominuodami kolegos gyrė už kūrybiškumą. Jis ir matematika – suderinami dalykai? 

Net labai suderinami. Daug istorinių faktų byloja apie garsių matematikų ryšius su menais. Man ir pati matematika yra menas, o kūrybinio mąstymo ugdymas – vienas svarbiausių pamokos tikslų. Tačiau aš suprantu, kodėl gali kilti abejonių dėl  kūrybiškumo ir matematikos dermės. Tai ateina iš mokyklos laikų, kai per matematikos pamokas tenka spręsti daug formulių taikymo uždavinių. Norėčiau, kad požiūris į matematikos mokymą pasikeistų ir mokytojai nebūtų verčiami nuolat treniruoti vaikus egzaminams. Formulės gyvenime pasimiršta, o lieka mąstymas, suformuotas skatinant vaikus įrodinėti, samprotauti, ieškoti originalių sprendimo būdų.

O kaip vertinate skaitmeninių įrankių įtaką mokymui(si)?

Prie skaitmeninių įrankių jau pripratome, tai tapo kasdienybe ir tai labai palengvino mokytojų darbą. Tikrai nenorėčiau grįžti į laikus, kai nebuvo kopijavimo aparatų ir visą vakarą rašant per kalkę reikdavo paruošti klasei kontrolinio darbo užduotį. Tačiau vaizdo pamokos manęs kol kas dar neįtikino. Gyvų pamokų metu man labiau pavyksta kurti santykius, kurie skatina mano ir mokinių tobulėjimą. Jei šiandien mokymas būtų tik nuotolinis, mokytojos kelio nesirinkčiau.

Esate vertinama ir dėl puikaus mokinių paruošimo pasaulinio lygio olimpiadoms. Darbas su itin gabiais vaikais – iššūkis ar malonumas?

Aš tik palydžiu mokinius iki pasaulinio lygio olimpiadų ir stengiuosi kuo daugiau žinių perduoti jiems per mažiausią įmanomą laiką, vėliau jie turi daug skaityti ir spręsti patys. Visų pirma tai yra darbas, reikalaujantis daug kantrybės. Šių dienų kontekste, kai viskas taip greitai kinta, mes atrodome lyg dinozaurai, prie vieno uždavinio praleidę kelias valandas ar net dienas. Man svarbiausia, kad vaikai tikėtų paties proceso nauda, net jei olimpiadose nepasisektų. Dirbant su itin gabiais vaikais, iššūkis ir malonumas nuolat būna greta. Man tai yra tarsi spąstai, iš kurių visai nesinori ištrūkti.

Kaip manote, kaip keisis jūsų darbo specifika per artimiausius 10 metų? Į ką atkreipti dėmesį patartumėte pradedantiesiems mokytojams?

Manau, mokytojų darbo specifika per artimiausius 10 metų keisis dėl greitai kintančių technologijų. Į blogą pusę keisis, jei švietime ir toliau bus nuolat blaškomasi. Sunku nuspėti, kokį poveikį ateities švietimui turės sparčiai augantis korepetitorių poreikis. Mano darbo specifika jau iš esmės nesikeis. Kai pagalvoju, tai per daugiau nei 40 mano darbo metų, neįskaitant technologijų, nedaug kas pasikeitė. Ko man reikėjo anksčiau? Lentos, knygų, mokinių ir su bendruomene santykio, mus visus auginančio bei suteikiančio gyvenimui prasmę. Dabar reikia to paties.

Pradedantiesiems mokytojams linkiu mokytis. Ir ne tik savo dalyko. Taip pat noriu priminti, kad labai svarbu užmegzti pagarbų, pasitikėjimu grįstą ryšį su klase, nes be jo vargu ar padės darbe net gilios dalyko žinios. Linkiu būti drąsiems, nebijoti tartis su kolegomis, rodyti savo mokykloje iniciatyvas bei teikti siūlymus, jeigu jais tikite. Pirmaisiais darbo metais patariu turėti mažiau pamokų, kad liktų laiko sau.

Kas jus pačią įkvepia kasdieniam darbui su mokiniais? Juk turbūt pasitaiko ir nuovargio, ir nesutarimų.

Mane dažniausiai įkvepia pats dienos planas ir nusiteikimas, kad jį įvykdysiu, kaip tik galiu geriausiai. Įkvepia, žinoma, ir socialinė aplinka – mokiniai, jų tėvai, kolegos. Darbui su itin gabiais vaikais mane labai motyvuoja galimybė ugdyti mokslo lyderius bei pačiai augti profesiškai. Visada jaučiau Vilniaus universiteto matematikų, ypač doc. R. Kašubos ir prof. A. Dubicko, kurie daugelį metų vadovavo olimpiadoms, motyvuojantį palaikymą. O nuovargis būna malonus, kaip po sporto, nes žinau, kad darbas buvo prasmingas.

Kokie hobiai ar kiti būdai padeda atgauti jėgas, atiduotas darbui?

Man patinka įvairios veiklos, lankau 6 būrelius – daugiau nei savo mokyklos laikais. Mokausi kalbų, sportuoju, piešiu, keliauju. Tie užsiėmimai ne tik padeda atsipalaiduoti, tačiau jie yra ir mano darbo dalis. Tapyba tikrai nėra mano stiprioji pusė, bet mokydamasi tapyti aš galiu geriau suprasti mokinį, kuriam nesiseka matematika. Užsiėmimų metu man patinka stebėti savo mokytojus, jų taikomus metodus, kurie padėjo nugalėti nepasitikėjimą bei sudominti mane taip, kad anksčiau buvusi svetima veikla tapo hobiu. Taip pat patinka laisvalaikiu spręsti sunkų olimpiadinį uždavinį, tada aš mėgaujuosi.

Šiemet visų nominantų prašome pasidalinti, kokia paskutinė skaityta knyga paliko didžiausią įspūdį?

Didžiąją mano skaitinių dalį sudaro profesiniai skaitiniai – matematikos bei psichologijos knygos. Didžiausią įspūdį iš paskutinių knygų paliko A. Huxley „Puikus naujas pasaulis”. Taip pat A. Škėmos „Balta drobulė”, kurią neseniai skaičiau iš solidarumo su savo mokiniais.

Susitikimuose su mokytojais vis pareklamuoju Mark Haddon „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“. Ši knyga padėjo man geriau suprasti mokinius, kurie pasaulį suvokia truputį kitaip, padėjo pasiruošti susitikti su jais.

Dėkojame už atvirą ir malonų pokalbį. Linkime ir toliau nenustoti mokyti ir mokytis su tokiu pačiu užsidegimu.