Pamokas už mokyklos ribų vedanti G. Bernotavičiūtė: „Kiekviena pamoka, kad ir kaip nuosekliai suplanuota, atneša įvairiausių netikėtumų“

Mokytojai vis dažniau išdrįsta išeiti už mokyklos ribų ieškodami kuo įvairesnių ir įdomesnių mokymosi vietų. Pasikeitusi aplinka skatina mokinių smalsumą, aktyvumą ir įsitraukimą, leidžia mokiniams mokytis ne tik klausant, bet ir patiriant.

Viena aktyviausių projekto „Vilnius yra mokykla“ dalyvė, Vilniaus „Žiburio“ pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Gabrielė Bernotavičiūtė pajuto, jog tradicinės pamokos jau ne visada sužadina vaikų smalsumą ir drąsiai žengė už mokyklos ribų.

„Vaikams geriausios tos aplinkos, kurios suteikia galimybę tyrinėti ir judėti. Tai gali būti: parkai, sodai, miškai, bibliotekos ir knygynai, mokyklos kiemas, muziejai, galerijos, turgus, senamiestis, įmonės ar dirbtuvės pažintinėms pamokoms. Svarbiausia, kad aplinka skatintų smalsumą, būtų saugi ir suteiktų galimybę vaikams būti aktyviais dalyviais“, – teigia G. Bernotavičiūtė.

Mokytoja pastebi, jog perkeliant pamokas į neįprastas aplinkas vaikai atsiriboja nuo formalumų – tampa drąsesni ir labiau įsitraukę į mokymosi procesą, daugiau klausinėja, rodo iniciatyvą.

„Viena linksmiausių pamokų už mokyklos ribų buvo su miškininku Raimundu Ereminu, kurio iniciatyva įrengtas Jomantuko takas. Pamokoje „Sengirė mieste“ mokiniai susipažino su miško bruožais, būdingais natūraliam miškui – sengirei. Pamoka vyko Jomantuko take, kuris sukurtas Jomanto parke – miške, kuris nėra tikra sengirė, bet turi daug jos bruožų. Po to keliavome Jomantuko taku (iš lauko klasės gilyn į mišką) ir suradome „stoteles“ – medžiuose pakabintas medines lenteles su paaiškinimais. Mokiniai skaitė lentelėse pateiktą informaciją, tyrinėjo aplinką ir sužinojo, kaip skirtinguose miškuose ieškoti sengirės bruožų arba pačių sengirių. Paskutinėje, penktoje, stotelėje mokiniai kviečiami nurimti, klausytis, uostyti ir stebėti miško aplinką, taip pajaučiant miško orą – mikroklimatą. Besidairydami pamatėme ir voverytę! Kiek įspūdžių buvo vaikams. Ar pamokos plane buvo tikslas pamatyti voverę? Ne. Todėl kiekviena pamoka, kad ir kaip nuosekliai suplanuota, atneša įvairiausių netikėtumų. Ko nereikėtų pamokose bijoti“, – pasakoja pedagogė Gabrielė.

Paklausta apie pamokų už mokyklos ribų sunkumus, mokytoja G. Bernotavičiūtė pasidalina, kad didžiausias iššūkis – atsakomybė už vaikų saugumą, taip pat reikia skirti laiko pasiruošimui. Mokytoja mano, jog didžiąją dalį pamokų galima sėkmingai vesti už mokyklos ribų jei yra parinkta tinkama aplinka ir tikslas. Tačiau yra temų kurios reikalauja daugiau susikaupimo ir specialių priemonių, todėl svarbu išlikti lanksčiu ir gebėti derinti pamokas skirtingais formatais.

Įsitraukti į projektą G. Bernotavičiūtę paskatino noras išbandyti kažką naujo ir prasmingo, o „Vilnius yra mokykla“ projektas puikia proga ieškoti kitokių, gyvesnių mokymo būdų. Vaikų susidomėjimas ir įsitraukimas į pamoką tapo didžiausia motyvacija būti aktyvia bei kūrybiška mokytoja.

Mokytojams, kurie nedrįsta vesti pamokų netradicinėse aplinkose Gabrielė pataria: „Pradėkite nuo mažų žingsnių. Nebūtina iškart organizuoti didelės išvykos. Išeikite su klase į mokyklos kiemą, stadioną, net į kitą pastato erdvę. Kai pamatysite, kad vaikai puikiai įsitraukia ir galima viską suvaldyti, atsiras pasitikėjimas ir noras žengti toliau. Svarbiausia – leisti sau pabandyti.”