Tūbos mokytojas, įkvepiantis augti kartu su muzika

Vilniaus metų mokytojų 2025 apdovanojimuose buvo įvertintas ir Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos tūbos, eufonijos mokytojas metodininkas, pučiamųjų orkestro ,,Domino“ vadovas ir dirigentas Mindaugas Rarivanas. Pedagogas apdovanotas už kūrybišką, aktyvią veiklą, organizuotumą ir empatiškumą mokiniams bei aukštus rezultatus šalies mastu. Per daugiau nei septyniolika darbo metų jis užaugino ne vieną jauną muzikantą, o jo vadovaujami mokiniai ir kolektyvai sėkmingai pasirodo konkursuose, festivaliuose bei tarptautiniuose projektuose. Tačiau pats mokytojas sako, kad svarbiausia ne apdovanojimai ar diplomai, o mokinių džiaugsmas muzikuojant.

Santykis su muzika prasideda nuo santykio su žmogumi

Tūba nėra pats dažniausias vaikų pasirinkimas muzikos mokykloje, tačiau mokytojui tai niekada netapo kliūtimi sudominti jaunuosius muzikantus. „Pirmiausia, tūba man yra pats geriausias instrumentas. Turbūt visi instrumentų specialistai yra savo instrumento didžiausi gerbėjai ir puoselėtojai, todėl nėra sunku įkvėpti mokinius jį pasirinkti“, – sako pedagogas.

Žinoma, renkantis šį instrumentą svarbios ir tam tikros fizinės savybės, todėl mokytojas mokymą pradeda nuo mažesnių ir lengvesnių tūbos analogų, kurie palaipsniui keičiami į didesnius instrumentus. Taip mokiniai natūraliai artėja prie profesionalaus instrumento skambesio ir atranda išskirtinį bosinio garso pasaulį, kuris yra neatsiejama orkestro dalis.

Mindaugo įsitikinimu, didžiausią įtaką mokiniams daro pats ugdymo procesas ir mokytojo požiūris: „Santykio su muzika formavimas ir yra mano, kaip mokytojo, darbas. Kiek būsiu suinteresuotas, kiek pastangų įdėsiu dirbdamas su mokiniais, toks santykis ir formuosis“.

Pedagogas pabrėžia, kad vienas svarbiausių motyvacijos šaltinių yra bendruomenė. Mokinių tarpusavio bendravimas orkestre, bendri tikslai ir noras jų siekti kartu padeda išlaikyti susidomėjimą bei augti kaip muzikantams. Kalbėdamas apie ugdymo metodus, jis pirmiausia mini paprastą, tačiau itin svarbų dalyką – bendravimą. „Tik tokiu būdu galime išsiaiškinti, kokius metodus geriausiai taikyti ir kas jiems labiausiai patinka“, – savo patirtimi remiasi M. Rarivanas.

Lyderystė prasideda nuo gebėjimo mokytis

Mokytojas aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, konkursuose ir festivaliuose. Jo teigimu, tokios patirtys vertingos ne tik mokiniams, bet ir jam pačiam, kaip motyvacija dar labiau stengtis ir paruošti mokinius kuo aukštesniu lygiu. „Iš to kyla ir didesni tikslai bei reikalavimai mokiniams; per tai mokiniai natūraliai peržengia savo galimybių ribas ir tobulėja sparčiau. Žinoma, reikia pasverti, ar tai jiems įmanoma pasiekti, ar neįvyks koks nors perdegimas ateityje, nes jei mokymosi procesas neduos malonumo ir pasitenkinimo, tai gali privesti prie nusivylimo“, – pasakoja pedagogas.

Jo nuomone, tarptautinės veiklos taip pat stiprina bendruomeniškumą. Jose dalyvaujantys mokiniai ne tik parsiveža naujų idėjų, bet ir dalijasi savo patirtimis su kitų šalių muzikantais, taip plėsdami požiūrį ir akiratį.

Nors mokytojas dažnai įvardijamas kaip lyderystės pavyzdys, pats į tokius vertinimus žvelgia kukliai. „Nemanau, kad idealą įmanoma pasiekti. Su kiekviena diena, repeticija ar pamoka įgaunu naujos patirties ir mokausi toliau“, – sako jis.

Pedagogo nuomone, kiekviena situacija ugdyme yra unikali, todėl neįmanoma rasti vieno universalaus sprendimo visiems mokiniams. Tai, kas suprantama vienam, kitam gali būti visiškai neaišku, todėl svarbu gebėti prisitaikyti ir ieškoti tinkamiausių būdų bendrauti.

Paklaustas, koks yra geras lyderis, mokytojas atsako paprastai: „Tai žmogus, kuris turi viziją ateičiai ir geba svarbius dalykus pasakyti trumpai, tiksliai ir visiems suprantamai“.

Didžiausias atlygis – mokinių spindinčios akys

Nors mokinių pasiekimai konkursuose visuomet džiugina, didžiausią pasitenkinimą mokytojui suteikia kasdienės akimirkos klasėje ir repeticijose. „Labiausiai mane džiugina tai, kad matau grojančius mokinius, kurie gerai žino, ką daro, jaučia malonumą grodami, ir kurių akys žiba iš džiaugsmo“, – dalijasi pedagogas. Tačiau priduria, jog tokių akimirkų neįmanoma pasiekti be kantraus darbo ir daugybės valandų repeticijų.

Nors kartais mokiniai užsimena svarstantys apie mokytojo profesiją, pedagogas jų pasirinkimų nenori lemti. Jis tik skatina kiekvieną rinktis kelią, kuris teiktų didžiausią pasitenkinimą ir prasmę.

Pokalbio pabaigoje, kaip ir visų šių metų nominantų, Mindaugo paklausėme apie paskutinę didelį įspūdį palikusią knygą. Atsakymas – šiltas ir nuoširdus: „Pastaruoju metu daugiausia skaitau dukrai pasakas prieš miegą“.

Dėkojame mokytojui už pokalbį ir linkime toliau įkvėpti jaunuosius muzikantus atrasti muzikos pasaulį bei augti kartu su jais.