Vilniaus pedagogai trečią kartą susitiko gerųjų patirčių konferencijoje „Mokau(si)“

Lapkričio 4-ąją jau trečią kartą pedagogai rinkosi į „EDU Vilnius“ organizuotą gerųjų patirčių dalijimosi konferenciją „Mokau(si) 2026“. Beveik 600 švietimo bendruomenės atstovų dalyvavo renginyje ir skyrė laiką profesiniam tobulėjimui bei patirčių mainams. Džiugu buvo matyti aktyvų įsitraukimą į pranešimus, gyvas diskusijas ir nenutrūkstantį bendravimą bendrose erdvėse. Būtent tokio susitikimo ir siekėme – kad konferencija taptų ne tik žinių, bet ir idėjų, įkvėpimo bei naujų profesinių pažinčių vieta.

„Ši konferencija jau tampa gražia moksleivių rudens atostogų tradicija. Kol mažieji ilsisi, tūkstančiai Vilniaus pedagogų susirenka tam, kad tarpusavyje pasidalintų savo sėkmės istorijomis ir pasimokytų iš iššūkių. Švietimas yra gyvas, nuolat besikeičiantis organizmas ir esu labai laimingas, kad Vilniaus švietimo bendruomenė niekada nebijo išbandyti naujovių bei pasmalsauti, kokie ugdymo metodai naudojami svetur. Iš miesto pusės esame visada atviri įkvepiančioms idėjoms ir skatiname mokytojus niekada nenustoti norėti daugiau“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Jau tradicija tapo konferencijos formatas, kai renginį sudaro trys teminės erdvės. Šiemet jose kalbėjomės apie bendradarbiavimą su tėvais, lietuvių kalbos mokymą daugiakalbiame kontekste ir ieškojome atsakymo į klausimą, kas yra gera pamoka.

Kiekvienoje erdvėje savo patirtimi dalijosi, į diskusijas įsitraukti ir kitus kvietė pedagogai, mokyklų vadovai bei sričių ekspertai. Renginį atidarė jau tradicija tapęs „EDU Vilnius“ vadovės Unės Kaunaitės pranešimas „Vilnius moko(si) 2026“, kuriame nubrėžta Vilniaus, kaip drąsių švietimo pilotų miestų, vizija.

„Ne kiekviena gera idėja turi tapti reforma. Bet kiekviena gera reforma turėtų būti išbandyta, – pranešime teigė „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė. – Šiandien konferencijoje kalbame trimis temomis. Nė viena iš jų neturime vieno atsakymo ar tobulo modelio, todėl tai yra puiki erdvė pačių mokyklų eksperimentams ir siūlymams, kurie vėliau gali užkrėsti savo pavyzdžiu kitas mokyklas. Vienos mokyklos atradimas tampa kitos mokyklos pokyčio pradžia. Kviečiu matyti Vilnių kaip drąsų miestą, kuriame gimsta pokyčiai.“

Daugiausiai konferencijos dalyvių šiemet subūrė tema „Gera pamoka“, kvietusi ieškoti atsakymo, kas lemia pamokos sėkmę. Čia kalbėjomės apie pamokų planavimą, mokinių įtraukimą, sėkmingos pamokos architektūrą ir dalijomės praktiniais pavyzdžiais, kaip kurti pamokas, kuriose gera ir mokyti, ir mokytis.

Antroji pagal populiarumą tema – „Bendravimas su tėvais“. Šioje salėje ieškojome būdų, kaip stiprinti mokytojų ir tėvų partnerystę, įtraukti tėvus į ugdymo procesą, kurti pasitikėjimu grįstą bendravimo kultūrą ir spręsti kylančius iššūkius. Netrūko nei praktinių patirčių, nei diskusijų apie tai, kaip tapti viena komanda dėl vaiko gerovės.

Trečioje, „Drąsiai lietuviškai“ temai skirtoje salėje dėmesį sutelkėme į lietuvių kalbos mokymą daugiakalbėse mokyklose. Kalbėjomės apie kalbinius ir kultūrinius iššūkius, dalijomės kūrybiškais ugdymo metodais bei sėkmės istorijomis, įrodančiomis, kad kalbos mokymasis gali būti įtraukiantis, žaismingas ir natūraliai įsilieti į kasdienį ugdymą.

Konferenciją užbaigė improvizacijos šou „Improwoodas“ švietimo tema. Šiemet konferencijoje pirmą kartą veikė ir švietimo sprendimų erdvė, kurioje pedagogai galėjo susipažinti su įvairiomis mokymo(si) priemonėmis, kurias siūlo savo sričių ekspertai.

Dėkojame visiems, kurie kūrė šią konferenciją: pranešėjams už atvirai dalytąsi patirtį ir įžvalgas, dalyviams už smalsumą bei įsitraukimą, partneriams ir kolegoms už pagalbą įgyvendinant renginį. Džiaugiamės, kad „Mokau(si) 2026“ tapo vieta ne tik išgirsti naujų idėjų, bet ir pasidalyti savais atradimais, pasitikrinti mintis diskusijose, užmegzti naujus ryšius. O dabar belieka visa tai parsinešti į savo mokyklas, klases ir kasdienį darbą. Juk būtent taip ir auga švietimas – per žmones, kurie dalijasi, bando ir mokosi vieni iš kitų.

Nuotr. Artur Bronikov
Nuotraukų galerija